„Nors Virgilijus gimė Šiauliuose, o gyveno, Babriškės jam buvo širdies parapija. Jis su Loreta atvažiuodavo ir Kalėdų pirmąją dieną, ir per Velykų Didžiojo tridienio apeigas. Jeigu sutrukdydavo koncertai, atvažiuodavo prieš šventes. O jau Sekminių beveik niekada nepraleisdavo. Labai mėgdavo prie bažnyčios pabendrauti su žmonėmis.
Dažnai man prisipažindavo, kad pasiilgsta tų baltų dzūkių moteriškių skarelių“, – sklaidydamas šviesius prisiminimus apie V.Noreiką ir L.Bartusevičiūtę, portalui lrytas.lt pasakojo ilgametis Babriškių klebonas Pranciškus Čivilis, kurio iniciatyva ir buvo sukurtas bei atidengtas bareljefas briliantiniam tenorui.
Babriškių bažnyčioje, kuri yra tapusi kultūros centru, vykusiose iškilmėse dalyvavo ir L.Bartusevičiūtė. Dainavo V.Noreikos mokinys, baritonas Dainius Puišys, grojo vargonininkas Gediminas Kviklys ir obojininkas Robertas Beinaris. Eiles skaitė aktorė Gražina Urbonaitė.
Ir gyvenimas, ir kūryba – sykiu
Kol buvo gyvas 2018 m. kovą Anapilin iškeliavęs V.Noreika, jie su žmona L.Bartusevičiūte buvo tiesiog neišskiriama pora. Jų kūryba Nacionalinio Operos ir baleto teatro scenoje irgi daugybę metų vyko paraleliai.
„Jau praslinko gedulas ir žinau, kad Virgilijus jau niekada nebesugrįš, tačiau bet koks prisilietimas prie mūsų bendro gyvenimo ir kūrybos man yra labai brangus. Todėl atvažiuoti į Babriškes ir pasidžiaugti su visais susirinkusiais sykiu tokia svarbia proga laikiau ir pareigos, ir pagarbos savo mylimam vyrui misija“, – prisipažino L.Bartusevičiūtė.
Žalvarinį, sidabru dengtą V. Noreikos bareljefą sukūrė jaunas skulptorius iš Vilniaus Antanas Šėmis: „Man šis darbas buvo ir labai ypatingas, ir atsakingas, ir nelengvas. Džiaugiuosi, kad, darant eskizą, per kokias aštuonias valandas pavyko pagauti V.Noreikos veido bruožus ir jam būdingą šypseną. Vėliau jau liko tik kruopščiai atlikti visus techninius bareljefo darbus“.
Be bareljefo A.Šėmis klebono P.Čivilio prašymu dar sukūrė ir sidabrinius bei žalvarinius pasidabruotus V.Noreikos medalius.
Knygos atsiradimas – netikėtas
„Žinia, kad H.Šabasevičius ėmėsi rašyti apie mano kūrybą knygą, mane ir nustebino, ir maloniai pradžiugino. Neslėpsiu, nors jau seniai palikau savo mylimo teatro sceną, iki šiol man baletas – labai brangus, iki šiol juo gyvenu.
Šiuo metu pedagogės darbas Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazijoje bei Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje man – ypatingai svarbus, o vyro mirties buvo tiesiog galimybė kabintis į gyvenimą“, – atviravo L.Bartusevičiūtė.
H.Šabasevičius prisipažino, kad būtent L.Bartusevičiūtės kūryba kažkada tapo viena pagrindinių paskatų domėtis baletu ir jo istorija: „Ji – nepaprastai charizmatiška balerina ir žavėjo mane nuo pat paauglystės. Gerbiu ją, kaip baleriną, kaip kūrėją“.
Rinkdamas medžiagą knygai, H.Šabasevičius nesiekė sukurti biografinį pasakojimą apie L. Bartusevičiūtę. Jis labiau gilinosi į jos baleto vaidmenis, kūrybos etapus, siekį tobulėti pas garsius pedagogus Sankt Peterburge ir kitur.
„Naudodamasis įrašais, recenzijomis, nuotraukomis, kuriomis labai noriai dalijosi ir pati balerina, stengiausi tarsi iš žiūrovų salės apžvelgti L.Bartusevičiūtės kūrybinį gyvenimą. Prie jos asmeninio gyvenimo nedrįsau liestis. Apie ją, kaip asmenybę, šiek tiek kalbėjo su ja sykiu šokusios baleto solistės, kurių prašiau įvertint joms L.Bartusevičiūtės kūrybos darytą įtaką“, – portalui lrytas.lt pasakojo H.Šabasevičius.
Vaidmenyse – gyvenimo patirtis
„Kiekvienas vaidmuo – atskira istorija, atskiras sceninio gyvenimo tarpsnis, nebetelpantis į tradiciškai baleto menui taikomus „grožio“ ir „gėrio“ apibūdinimus. Tai ne tik balerinos L. Bartusevičiūtės, bet ir kiekvieno jos spektaklius regėjusio žiūrovo meniškosios patirties dalis – švytinti, viliojanti ir jau nykstanti kaip miražas“, – rašo H.Šabasevičius savo knygoje.
Pati L.Bartusevičiūtė ne kartą yra prisipažinusi, kad jai pačiai vienas brangiausių ir, kaip moteriai, savo tragizmu bei išgyvenimais artimiausių vaidmenų – Eglė ir Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“. Tačiau be šio baleto ji yra šokusi pagrindinius vaidmenis beveik visuose klasikiniuose baletuose.
L.Bartusevičiūtės kūryba
1968–1976 m. mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokyklos choreografijos skyriuje. 1976–1999 m. Lietuvos Nacionalinio Operos ir baleto teatro (LNOBT) solistė. 1977–1978 m. tobulinosi Sankt Peterburge (tuometiniame Leningrade). 1985 m. šoko Leningrado S. Kirovo operos ir baleto teatre, 1993–1994 m. Karakase (Venesuela). Nuo 1998 m. dirba M. K. Čiurlionio menų gimnazijos Choreografijos skyriuje. Yra dirbusi LNOBT pedagoge-repetitore.
