Diskusijos apims kultūros paveldo įveiklinimo, komunikavimo, interpretavimo bei paveldo konfliktų sferas.
Renginio organizatoriai kviečia dalyvius aktyviai įsitraukti į diskusijas, išreiškiant savo nuomonę ir keliant probleminius klausimus.
Diskusijoje „Kaip „įdarbinti“ kultūros paveldą? Poreikis, interesai, iššūkiai“ dalyviai ir pranešėjai ieškos atsakymų į klausimus: ar mes gebame ne tik utilitariai įkinkyti paveldą, bet ir su juo apskritai ką nors prasmingo veikti; ar praeities ženklai mūsų dienomis yra aktyvūs veikėjai, o ne tik pasyvūs statistai?
Diskusijoje bus apžvelgta, kaip bėgant laikui keitėsi požiūris į praeities įveiklinimą ir poreikį tai daryti; su kokiais iššūkiais susiduria valdytojas, norintis suderinti verslą su „praeities dvasios“ išsaugojimu; kaip intensyvesnis arba kūrybingesnis paveldo naudojimas gali padėti išvengti perteklinių intervencijų.
Diskusijos dalyviai ir pranešėjai: architektas Vytautas Biekša, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Robertas Zilinskas, konsultantas, laidos „Rinkodaros guru“ autorius ir vedėjas Giedrius Juozapavičius, diskusiją moderuos architektas Matas Šiupšinskas.
Pagrindinė diskusijos „Paveldas – atsinaujinantis išteklius. Masinės statybos daugiabučių palikimo interpretacija“ tema – naujasis paveldas: daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksai ir rajonai. Atėjus laikui juos renovuoti, keliamas klausimas – ar jie pasižymi kokiomis nors vertėmis, o jei taip, tai kokiomis? Ar gali vertę įgauti tai, kas atsirado kaip masinė gyvenamoji statyba? Ar šiai architektūrai privalu taikyti unikalaus kūrinio kriterijus, ar tai daugiau socialinę ir istorinę vertę turintys objektai šiuolaikinėje, į tvarumą orientuotoje visuomenėje?
Į šiuos bei daugelį kitų klausimų diskusijoje bandys atsakyti architektė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė, paveldosaugininkė, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto lektorė dr. Viltė Janušauskaitė, menotyrininkė, Vilniaus muziejaus direktorė dr. Rasa Antanavičiūtė. Diskusiją moderuos architektūros istorikė, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto profesorė dr. Marija Drėmaitė.
Diskusijoje „Paveldo komunikacija: ieškomas vertėjas. Nutolę erdvėje, suartinti komunikacijos“ paveldo tyrinėtojai ir praktikai kviečiami pasidalinti patirtimi ir įžvalgomis, kaip perteikti įvairius erdviniu požiūriu nutolusius kultūros paveldo objektus. Organizatoriai kvies diskutuoti apie kultūros kelių, kaip paveldo komunikacijos fenomeną, paveldo muziejų ir muziejų–draustinių komunikacijos iššūkius ir galimybes.
Diskusijos moderatorė – archeologė, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto docentė Justina Poškienė, diskusijos dalyviai ir pranešėjai: kultūros istorikė dr. Irena Vaišvilaitė, menotyrininkė, Vilniaus dailės akademijos lektorė dr. Indrė Užuotaitė bei Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorė dr. Laura Prascevičiūtė.
„Paveldo konfliktai – ko jie mus moko. Laikas, turtas ir pinigai“ diskusijoje dalyviai ir pranešėjai kalbės apie paveldo išsaugojimo priežastis, apie tai kas yra būtina paveldo išsaugojimui, dažną išteklių stoką bei iš to iškylančias dilemas – ar būti autentiškam apsimoka?
Tai retorinis klausimas, kuris yra labai aktualus autentiškumui išsaugoti. Apie tai paskutinėje dienos diskusijoje kalbės Paliesiaus dvaro šeimininkas prof. Julius Ptašekas, UAB „Citus Group“ generalinis direktorius Mindaugas Vanagas, architektė, VšĮ „Idėjos miestui“ vadovė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė. Diskusiją moderuos paveldo apsaugos specialistas – Renaldas Augustinavičius.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir „Heritas“ organizuojama alternatyvi diskusijų erdvė – tai idėjų ir bendrų sprendimų paieškos laboratorija, į kurią kviečiami visi besidomintys kultūros paveldu ir jo išsaugojimu. Renginys vyks rugsėjo 23 d. 10–18 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje salėje.
Daugiau informacijos – https://heritas.lt/festivalis/alternatyvi-diskusiju-erdve/
Norint dalyvauti renginyje reikalinga išankstinė registracija:
