Velionio palaikai iš Ispanijos pergabenti į Lietuvą. Šeštadienį velionio artimieji, draugai, uostamiesčio kultūros bendruomenės atstovai rinkosi į Klaipėdos dramos teatre, kuriame R.Pletkauskas darbavosi, pareikšti jam paskutinės pagarbos, atsisveikinti
Po gedulingos ceremonijos urna su mirusiojo palaikais išvežta į jo gimtinę Šilutės rajone – Švėkšnos šv.apašalo Jokūbo bažnyčioje už velionį aukotos mišios. R.Pletkauskas palaidotas senosiose Švėkšnos kapinėse šalia giminių.
Ryšių su Lietuva nenutraukęs R.Pletkauskas vasarą dar sielojosi dėl savo bičiulio ir bendražygio, ilgamečio Klaipėdos dramos teatro meno vadovo ir režisieriaus Povilo Gaidžio, su kuriuos darbavosi ranka rankon, mirties, negalvodamas, kad netrukus pats žengs Anapilin įlandin jo.
Gimęs Panevėžyje, tačiau nuo mažų dienų augęs Švėkšnoje, didžiausią gyvenimą dalį praleidęs Klaipėdoje R.Pletkauskas energingai darbavosi įvairiose kultūros ir meno srityse, brandino naujas idėjas, pasižymėjo kaip prodiuseris, renginių organizatorius.
Jaunystėje inicijavęs kultūros projektus Marijampolėje, R.Pletkauskas vėliau persikėlė į Klaipėdą. Iki 1998 m. jis darbavosi uostamiestyje įsikūrusioje anksčiau Maskvai pavaldžioje dokumentinių filmų studijoje, vienas pirmųjų Lietuvoje įkūrė privačią kultūros įstaigą – kūrybos susivienijimą „Vaizdas“.
1988–1989 m. R.Pletkauskui patikėta organizuoti Jūros šventes. Masinius renginius iš ankšto Klaipėdos senamiesčio perkėlęs į Smiltynę anapus Kuršių marių buvo pastebėtas, sulaukė puikių vertinimų, greitai paskirtas Klaipėdos valstybinio dramos teatro direktoriumi.
R.Pletkausko gebėjimų, organizacinio talento dėka ekonominės blokados sąlygomis atlikti sudėtingi, didžiulės apimties pirmosios Dramos teatro rekonstrukcijos darbai. Lietuvai sunkiu laikotarpiu kartu su teatro vyriausiuoju režisieriumi P.Gaidžiu darė viską, kad teatras išliktų, repertuarą puoštų nauji pastatymai, neišsisklaidytų pagrindinė aktorių trupė.
Po kelerių metų atsisveikinęs su Dramos teatru R.Pletkauskas Klaipėdos įkūrė mažąjį teatrą. Savo veiklos pėdsakų paliko Vakarų Lietuvos televizijoje, Klaipėdos universitete organizavo audiovizualiųjų menų laboratoriją. Velionio rūpesčiu ir pastangomis įsteigta lietuvių tarpukario estrados grando Antano Šabaniausko premija, įamžintas šio dainininko atminimas Jurbarke ir Kaune.
R.Pletkausko autorinės kūrybos palikimas – dokumentinių filmų ciklas „Asmenybės“ apie legendinius žmones: prezidentą Valdą Adamkų, Telšių vyskupą Antaną Vaičių, ilgametį Klaipėdos miesto vadovą, Kovo 11-osios Akto signatarą Alfonsą Žalį, grafiką Algį Kliševičių, estrados dainininką Adolfą Jarulį, Mosėdžio akmenų muziejaus kūrėją Vaclovą Intą.
Pats tapęs savo juostų režisieriumi ir operatoriumi R.Pletkauskas sukūrė dviejų dalių dokumentinį filmą „Spalio metamorfozės“, kuriame autentiškais kadrais įamžinta Sąjūdžio epocha, iškiliausi veikėjai. Jis atidavė duoklę ir gimtinei Švėkšnai – filme „100 metų šviesos” nušvinta tenykštės bažnyčios istorija.
Velionis svajojo sukurti dokumentinius filmų ciklą apie garsiausius vyresniosios kartos Klaipėdos dramos teatro aktorius. Buvo Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos narys, Prodiuserių gildijos kūrėjas. Persikelti į Ispaniją jį suviliojo nauji užmojai - norėjo įkurti menų centrą Malagos apylinkėse.
Ryškią asmenybę primena prie atnaujinto Klaipėdos dramos teatro priestato prieš trisdešimt metų R.Pletkausko ir P.Gaidžio pasodintas ąžuolas.
