Juk visi nori gyventi įdomiai, kurti, dirbti, studijuoti, keliauti, auginti vaikus, eiti į pasimatymus ar bendrauti apie gyvenimą.
„Jokio skirtumo“ kampanijos pristatymą moderavusios žurnalistė Daiva Žeimytė ir visuomenininkė, verslininkė Aistė Krušinskaitė – abi vienodai šmaikščios ir kūrybingos, tiesiog gyvas iniciatyvos idėjos pavyzdys. Abi moterys įsitikinusios, kad svarbiausia neišsigąsti įvairių kasdienių situacijų ir išmokti mąstyti nestereotipiškai.
„Pirmiausia, atsipalaiduokite ir bendraukite tiesiog su žmogumi, negalvokite apie jį tarsi apie objektą, negalvokite, kokias etikos taisykles turėtumėte žinoti – pavyzdžiui, kaip sveikintis su žmogumi be rankų, arba kaip kalbėtis su asmeniu vežimėlyje – pritūpus, pasilenkus ir pan. Tiesiog kreipkitės į žmogų, o ne jo negalią, nesureikšminkite ir neišsigąskite kuriozinių situacijų – jų nutinka visiems“, – įsitikinusi A. Krušinskaitė.
Anot D. Žeimytės, kaip tik šiuo metu stebint Paralimpinių žaidynių akimirkas, galime įsitikinti, kad žmogaus galimybių ribos neegzistuoja. Tam pritaria ir „Jokio skirtumo“ kampanijai startą davusi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Ji įsitikinusi, kad skirtingą galią turintys žmonės dažnai būna stipresni ir galingesni nei dauguma.
„Paprastai individualius poreikius turintys žmonės turi labai stiprią valią, siekius ir tikslus, bet neramina tai, kad jie turi skirti daug energijos tam, kad įveiktų įvairias kliūtis. Kliūtis, kurių galėtų ir nebūti. Siekdami sukurti individualius poreikius turintiems žmonėms draugišką aplinką ir juos įgalinti, remiame ir palaikome iniciatyvą „Jokio skirtumo“, kurios pavadinimas būtent ir simbolizuoja atskirties tarp individualius poreikius turinčių ir jų neturinčių asmenų, panaikinimą“, – sako ministrė M. Navickienė.
Kaip sako Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Kristina Dūdonytė, įtrauktis yra visuomenės kaitos procesas, į kurį turi būtu įtraukiami visi, nepriklausimai nuo individualių poreikių ir galėjimų, visiems turi būti užtikrintos tos pačios žmogaus teisės.
„Jokia negalia, kokia ji bebūtų – klausos, regos, fizinė, intelekto ar nematoma – neatima iš žmogaus noro ir galimybės bendrauti. O surasti būdų, kaip tai padaryti – visada galima. Pavyzdžiui, jeigu norėsite pasikalbėti su klausos negalią turinčiu žmogumi, padės gestų vertėjas, žmonėms su psichosocialine ar intelekto negalia dažnai lengviau suprasti vizualinę informaciją ar simbolių kalbą“, – sako K. Dūdonytė.
Kelionę po Lietuvą pradeda bendravimo suolelis
MO muziejuje pristatytas vienas iš pagrindinių šios kampanijos simbolių – „Jokio skirtumo“ bendravimo suolelis. Dėl savo unikalios konstrukcijos jis gali prisitaikyti prie skirtingų žmonių poreikių.
„Universalus dizainas naudingas ir patogus mums visiems. Skatiname kurti tokią socialinę ir fizinę aplinką, kuri padėtų visiems žmonėms jaustis ir gyventi laisviau, savarankiškiau. Įgyvendinę universalaus dizaino principus, laimime visi“, – sako kampaniją iniciavusio Neįgaliųjų reikalų departamento vadovė Eglė Čaplikienė.
Artimiausius kelis mėnesius suolelis apkeliaus 10 skirtingų vietų Visoje Lietuvoje – 5 jų bus Vilniuje, 5 regionuose.
Jo kelionės stotelės pasirinktos neatsitiktinai – kiekvienoje vietoje suolelis skleis tam tikrą žinutę, sufleruojančią galimą pokalbio temą. Pavyzdžiui, nukeliavęs į traukinių stotį, kvies visus norinčius prisėsti pabendrauti apie keliones, prie Alytaus rotušės – apie intelektualų laisvalaikį, o svečiuodamasis MO muziejuje suolelis siūlo kalbėtis apie meną, kultūrą, kūrybą.
Prie bendravimo suolelio prisėdęs menininkas Algirdas Gataveckas sako, kad menas yra universali, visiems suprantama kalba.
„Žmogui reikėjo žmogaus prieš šimtą metų ir reikės po šimto. Menas kalba apie pamąstymus, jausmus. Jokio skirtumo, kokie žmogaus poreikiai ir galios, rasė, kultūra – visi turi jausmus, visi nori pažinti save, suprasti kitą. Menas kalba visiems pasaulio žmonėms. Menas neturi sienų, todėl apie jį įdomu kalbėti ir patirti“, – sako A. Gataveckas.
Anot MO muziejaus direktorės Mildos Ivanauskienės, svarbu kasdien gyventi vadovaujantis mintimi – jokio skirtumo. Tai puikiai iliustruoja ir įvairiems poreikiams pritaikytos muziejaus erdvės, ir savanorystės programa.
„Kultūra ir menas yra svarbu visiems, todėl mes kasdien stengiamės atliepti įvairius lankytojų poreikius, tiek erdves, tiek edukacijas pritaikome visiems. MO savanorystės programa taip pat su ženklu „jokio skirtumo“ – čia laukiame visų“, – sako M. Ivanauskienė.
Įtraukianti darbo rinka
Kampanija taip pat skatina darbdavius kurti visus žmones labiau įtraukiančią darbo rinką. Savo požiūrį darbdaviai galės parodyti naudodami specialų „Jokio skirtumo“ rėmelį, kurį įmonės naudos savo darbo skelbimuose bei Facebook puslapio profilio nuotraukose.
„Taip jie parodys, kad renkasi žmones pagal jų gebėjimus, norą ir motyvaciją dirbti, jokio skirtumo, su ar be negalios. Kartu tikimės, kad pamatę šį rėmelį, žmonės patys jausis drąsiau kandidatuoti ir tai juos įkvėps siekti svajonių darbo“, – sako E. Čaplikienė.
Kelis mėnesius truksiančią kampaniją vainikuos gruodžio 3-iosios, Tarptautinės žmonių su negalia dienos, renginys, kurio metu garsiausios sostinės skulptūros dar kartą pasiųs žinutę, kad svarbiausia yra žmogus ir unikalūs jo gebėjimai, pomėgiai, o ne negalia, kuri neturėtų tapti pagrindine pokalbių tema.
