Net 9-iuose kino festivaliuose filmas buvo nominuotas ir pelnė apdovanojimus – tiek iš profesionalų žiuri kaip geriausio, tiek iš žiūrovų pusės kaip mylimiausio filmo.
„Vieno apdovanojimo negalėčiau išskirti. Labai svarbūs visi. Žinoma, man kaip autoriui brangu, kai filmą įvertina žiūrovai, skirdami geriausio festivalio filmo prizą, ir net ne viename festivalyje. Taip nebūna dažnai. Varšuvos kino festivalio apdovanojimas taip pat ypatingas, nes tai – pirmasis filmo prizas.
Buvo nepamirštama akimirka, kai festivalio direktorius Stefanas Laudyn paskelbė, kad filmas pelnė pagrindinį festivalio žiuri apdovanojimą, kaip geriausias dokumentinis filmas. Tą vakarą „Šuolį“ kaip tik pristatinėjau Romos kino festivalyje, pradėjo plaukti sveikinimo žinutės ir negalėjau patikėti“, – pasakojo G.Žickytė.
Pats festivalio direktorius S.Laudynas tuo metu prognozavo, kad įdomi, modernia kino kalba papasakota jaudinanti istorija tikrai nepaliks abejingų žiūrovų visame pasaulyje. „Pamatęs „Šuolį“, pagalvojau – kokia tai istorija! Koks herojus!“ – sakė S.Laudynas.
Filmą „Šuolis“ kūrusi net penkerius metus, režisierė G.Žickytė sako, kad tai, lyg vaikas, kurį tiek ilgai auginus, puoselėjus ir paleidus į pasaulį, tampi jautrus jo likimui.
„Tas rezonansas, kad filmas kviečiamas, kad žiūrovams jis patinka, kad patinka kritikams – be galo svarbus. Labai džiaugiuosi, kad pasaulis įvertino filmą ir įdėtas tikrai dideles visos mūsų kūrybinės komandos pastangas“, – sakė režisierė, kurios filmas žiūrovų simpatijų apdovanojimus laimėjo tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose („Salem Film Festival“,„Port Jefferson Documentary Series“, „DOC NYC“), tiek Europoje („Docville IFF“, Belgijoje).
Jis buvo pastebėtas ir įvertintas kritikų ir kino ekspertų ne tik tarptautiniame A klasės Varšuvos kino festivalyje, bet ir didžiausiame kino festivalyje Masačiusetse, JAV – „Salem Film Fest“, kur laimėjo pagrindinį festivalio žiuri prizą, taip pat „ArtDoc Fest“, kur lietuvė kūrėja pelnė Herzo Franko apdovanojimą už geriausią režisūrą. Čekijoje buvo nominuotas „Silver Eye Award“ už geriausią Rytų Europos dokumentinį filmą, o Naujosios Zelandijos „Doc Edge“ festivalyje – už geriausią režisierių ir geriausią tarptautinį filmą.
Filmui keliaujant po pasaulį, jį nuo pat pradžių lydėjo garsių kino kritikų ir kino apžvalgininkų pagyros. „The Boston Globe“, iš karto po filmo tarptautinės premjeros rašė, kad filmo herojus Simas Kudirka primena Wernerio Herzogo personažus – keistas, mielas, žaismingai ištvėręs gyvenimo absurdą.
Kino kritikas Marko Stojiljkovićius rašė: „Giedrės Žickytės filmas „Šuolis“, tai keliantis pagarbą ir įkvepiantis dokumentinio kino kūrinys, kuriame atskleista nepaprasta pagrindinio herojaus gyvenimo istorija.“
Papasakojus unikalią lietuvio jūreivio S.Kudirkos istoriją, kai 1970 m. jis peršokęs iš sovietinio laivo į JAV pakrančių apsaugos katerį paprašė politinio prieglobsčio, tačiau savo siaubui buvo grąžintas į sovietinių budelių rankas, režisierė sako pirmiausia norėjusi papasakoti apie tą drąsų lietuvio šuolį į laisvę Šaltojo karo metu, kuris sukėlė milžinišką politinį sąmyšį JAV ir Sovietų Sąjungoje.
„Įsivaizduokit, lietuvio iš Griškabūdžio likimą sprendė net du JAV prezidentai – Richardas Nixonas ir Geraldas Fordas, – sakė G.Žickytė. – Paprastas žmogus tapo žmogaus laisvių pažeidimo simboliu visame pasaulyje.“
„Lietuvės režisierės dokumentinis filmas įdomus tuo, kad atskleidžia naują požiūrį į Šaltojo karo metus per vieną istorinį įvykį, kurio centre – lietuvis jūreivis, – savo recenzijoje rašė kino kritikas Davide Abbatescianni, – „Šuolis“ – nuostabiai papasakota istorija, kupina netikėtumų. Neabejotinai tai vienas iš nepamirštamiausių šių metų dokumentinių filmų.“
Anot DOC NYC programos sudarytojos Karen McMullen, be galo svarbu, kad filmą pamatytų kuo daugiau žmonių. Nes, anot jos, tai ne tik užburiantis, bet ir labai aktualus filmas. „Be istorinės linijos, „Šuolis“ atspindi ir žmogaus teisių temą“, – po filmo premjeros Niujorke sakė K. McMullen.
Filmo „Šuolis“ premjera Lietuvos kino teatruose nuo rugsėjo 17 d.
Filmą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras prie LR Kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, ES programa „Kūrybiška Europa – MEDIA“, Prancūzijos nacionalinis kinematografijos centras, Latvijos nacionalinis kino centras ir kt . Filmą prodiusavo studija „Moonmakers“ (Lietuva), bendroje gamyboje su „VFS Films“ (Latvija) ir „Faites un Voeu“ (Prancūzija).
