Tokia praktika neretai lemia, kad tyrimai dubliuojami, tad jiems skiriamos lėšos panaudojamos neefektyviai. Valstybinė kultūros paveldo komisija siūlo reorganizuoti Kultūros paveldo centrą, šiam suteikiant tokių duomenų apie kultūros paveldą valdytojo funkciją, – rašoma pranešime spaudai.
Lietuvoje tyrimų ir jų pagrindu atliktų darbų archyvavimas, saugojimas ir viešinimas yra viena esminių neišspręstų kultūros paveldo apsaugos sistemos sudedamųjų dalių. Valstybinę politiką formuojančios institucijos iki šiol nesugebėjo pasiūlyti tvarių problemos sprendimo būdų.
„Kultūros paveldo tyrimai – yra paveldotvarkos pamatas. Tyrimai yra būtent patys svarbiausi, kai kalbame apie praktiką – projektavimą ir iš to sekančius darbus. Svarbiausi, nes tai lemia fizinę paveldo būklę, autentiškumo ir vientisumo išsaugojimą“, – pabrėžė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Prarandami vertingi duomenys
Kultūros paveldo tyrimų duomenys yra talpinami daugybėje privačių archyvų ir institucijų, dažnai nesusijusių su paveldo tyrimais bei apsauga, fonduose. Trūkstant paveldo apsaugos duomenų, priimami klaidingi sprendimai, dažni tyrimų dubliavimo atvejai, pažeidžiamas informacijos viešumo principas, prarandami vertingi duomenys, be naudos eikvojami visuomenės intelektiniai ir materialiniai ištekliai.
Siūloma Kultūros ministerijai inicijuoti kultūros paveldo tyrimų sąvado parengimą, kuriame būtų pateiktos trumpos tyrimų dokumentų anotacijos ir nurodytos jų saugojimo vietos, o išplėstiniame – ir prieigos prie galimai platesnės informacijos per esamas sąsajas į pagrindines duomenų bazes.
Lietuvoje veikia per 400 duomenų bazių, tačiau jos tarpusavyje nėra susietos. Kultūros vertybių registras nėra susietas su e-paveldo sistema ir artimiausiu metu nėra duomenų, kad būtų imamasi aktyvių veiksmų sąsajai sukurti. Šią problemą Kultūros paveldo departamento prašoma spręsti neatidėliojant.
Siūloma pertvarkyti Kultūros paveldo centrą
Kultūros ministerijai siūloma Kultūros paveldo centrą pertvarkyti į kultūros paveldo tyrimų ir dokumentavimo centrą, kuris ir atliktų šio sąvado valdytojo funkcijas. Institucija taip pat turi būti įpareigota pasirūpinti tyrėjų asmeniniais archyvais, reorganizuojamų paveldosaugos įstaigų, be valdytojų likusių fondų, iki skaitmeninio laikotarpio sukurtą tyrimų ir restauravimo darbų medžiaga.
„Siūlyti tokį sprendimą, nutarėme po viso ciklo tarpinstitucinių susitikimų. Juk nėra nei logiška, nei ekonomiškai efektyvu tuos pačius tyrimus vykdyti dar kartą, vien dėl to, kad informacija nėra sistemingai kaupiama ir viešinama.
Dar blogiau, jeigu dėl duomenų stygiaus nukenčia kultūros paveldas, priimami jam nepalankūs sprendimai. Todėl medžiagą būtina kaupti, sisteminti. Manome, kad šią funkciją puikiai galėtų vykdyti Kultūros paveldo centras“, – teigė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė.
Duomenys tvarkomi netinkamai
Kultūros paveldo departamente, jo teritoriniuose skyriuose, savivaldybių skyriuose, mokslo įstaigose ar kitur esanti medžiaga dažnu atveju nėra tvarkoma. Kultūros paveldo departamentas į Kultūros vertybių registrą talpina tyrimų medžiagos nuorodas, atskirais atvejais ataskaitas, tačiau neskiria dėmesio fiziniam į duomenų bazę nepatekusios medžiagos archyvavimui centriniame padalinyje ir teritoriniuose skyriuose. Pastaraisiais atvejais vertingų duomenų saugojimas galimai yra chaotiškas ir kelia nerimą.
Vangiai kaupiami duomenys ir apie neįtrauktus į Kultūros vertybių registrą, sunykusius ar nykstančius, tačiau paveldo suvokimui svarbius objektus.
Be to, Kultūros paveldo objektams skirtus tyrimus apibrėžiantys paveldo tvarkybos reglamentai yra painūs, tarpusavyje nesusieti. Kai kuriais atvejais – iki šiol nebaigti formuoti. Išimtimi galima laikyti archeologinio paveldo sritį, kurioje elgesio su tyrimais tvarka įteisinta vienu dokumentu.
„Kultūros ministerijos prašome skubos tvarka parengti kaupimo, archyvavimo, prieinamumo ir viešinimo tvarką, panaudojant esamų paveldosaugos institucijų įdirbį, patirtį, materialinius ir žmogiškuosius išteklius. Naujoji strategija turi padėti rastą reikiamą informaciją tiek specialistams, tiek visuomenei“, – akcentuojama pranešime spaudai.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, LR Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.
