Šią savaitę vykstančiame jubiliejiniame XXV tarptautiniame Thomo Manno festivalyje gausu lankytojų: rengėjai džiaugiasi kasmet augančiu publikos dėmesiu. Iki sekmadienio kurorte vykstantis festivalis šiemet siūlo iš viso 25 renginius įvairiems skoniams: klasikinės muzikos koncertus, diskusijas, parodas ir nemokamus kino seansus.
Kas vakarą Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje rengiamuose koncertuose skamba virtuoziški akademinės muzikos kūriniai – ir ne tik Vakarų Europos klasikų. Viena iš festivalio tradicijų – kasmet užsakyti muzikinį kūrinį vienam iš Lietuvos kompozitorių bei surengti jo premjerą. Šiemet klaipėdietė kompozitorė Loreta Narvilaitė festivalyje pristatė miniatiūrą „Artimos tolumos“, kurią violončelininkas Mindaugas Bačkus atliko drauge su smuikininku Konradu Levickiu.
„Gavusi pasiūlymą parašyti kūrinį festivaliui, leidausi į pajūrį, kur išgirdau liaudies dainas ir sutikau Thomą Manną... Žinoma, savo minčių kelionėje“, – pristatydama kūrinį, šypsojosi L. Narvilatė. Įkvėpimo kompozicijai uostamiesčio menininkė sėmėsi iš Christiano Bartscho laudies dainų rinkinio ir Johanno Sebastiano Bacho pirmosios siuitos violončelei solo C-dur.
Muzikos mėgėjų festivalyje dar laukia susitikimai su užsienio atlikėjais: dainininku Benjaminu Applu (baritonas, Vokietija) bei pianistu Simonu Lepperiu (Didžioji Britanija), žymiais Lietuvos scenos vardais: Kauno styginių kvartetu, pianistu Daumanu Kirilausku, garsiu fortepijono duetu, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais Rūta Riktere bei Zbignevu Ibelhauptu.
Šeštadienį vyksiančiam festivalio uždarymo koncertui kamerinis choras „Aidija“ (meno vadovas Romualdas Gražinis), specialiai šiai progai suburti solistai bei instrumentininkai repetuoja Henry Purcello opera „Didonė ir Enėjas“. Koncertą diriguos Giedrė Šlekytė.
Vienas iš festivalio Dailės programos akcentas – Kuršių nerijos istorijos muziejuje atidaryta menotyrininkės Irmantės Šarakauskienės, nebe pirmą kartą bendradarbiaujančios su festivaliu, paroda „Moterys dailininkės menininkų kolonijose prie Baltijos jūros“.
Čia pristatomi penkių XIX–XX a. vokiečių dailininkių sukurti peizažai bei portretai iš kolekcijos, meno mecenato Mykolo Žilinsko dovanotos Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui. Iš pažiūros nerūpestingi pajūrio vaizdai pasakoja moterų emancipacijos istoriją.
Anot I. Šarakauskienės, parodos sumanymą pasufleravo kelionė į Ahrenshoopą – Vokietijos pakrantės miestelį, kuris, menotyrininkės vertinimu, yra įtaigiai įprasminęs čia veikusios menininkų kolonijos palikimą: nuo gatvių pavadinimų iki parodų salių. „Viliuosi, kad ilgainiui ir Neringoje atsiras vieta, kurioje bus pristatoma Nidos meno kolonijos dailininkų kūryba“, – sakė ji.
Žodžio programos diskusijos šiemet skirtos tiek geopolitinėms, tiek kultūrologinėms ir literatūros temoms. Svečias iš Vokietijos, Greifswaldo universiteto profesorius istorikas Michael North pateikė nuosekliai išanalizuotą Baltijos jūros, kaip literatūros objekto, kaitą nuo pat XI amžiaus bažnyčios kronikų iki XX amžiaus grožinių tekstų.
Svečias paskatino aktyvią diskusiją pastebėjimu, jog nacionalinėje Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, literatūroje jūra figūruoja mažai, o žvejai liko valstiečių šešėlyje. Klausytojai, be kita ko, priminė, kad būtent pastarieji prisidėjo prie tautinio atgimimo procesų. Sutarta, jog Baltijos jūros regionas tebelaukia savo didžiojo rašytojo – arba istoriko.
Kituose Žodžio programos renginiuose dalyvaus teologas monsinjoras Florian Schuller (Vokietija), dramaturgas, scenaristas, kino režisierius Marius Ivaškevičius, Th. Manno jauniausiosios dukters biografijos tyrinėtojas dr. Holger Pils, festivalio kasmet organizuojamo jaunimo esė konkurso laimėtojai.
Ketvirtį amžiaus skaičiuojantis festivalis – vienas seniausių tokio pobūdžio renginių Lietuvoje. XX a. pradžioje rašytojas Th. Mannas Nidoje pasistatė vasarnamį, kuriame mielai atostogaudavo. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, jame įsteigtas Th. Manno memorialinis muziejus, o po kelerių metų pradėta kasmet vasarą organizuoti ir festivalį.
Susipažinti su išsamia festivalio programa galima Th, Manno kultūros centro interneto svetainėje.
Th. Manno kultūros centro veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
