Nidoje sparnus kelia tarptautinis festivalis „N žemė“ – muzika prie marių ir kopų papėdėje

„Amžinos meilės, nerimo, kūrybos ir tikėjimo klausimai versis netikėčiausiose erdvėse“, – intriguojančią programą Kuršių nerijos kopų papėdėje žada šio festivalio sumanytojas ir vadovas klaipėdietis Mindaugas Bačkus.

Pernai skelbę demokratijos, elegancijos ir nepaklusnumo idėjas festivalio rengėjai šiemet sieks atkurti per pandemijos laikotarpį dramatiškai sutrūkinėjusius ryšius tarp muzikos, įvairių meno formų, akcentuos trapius gamtos ir žmogaus santykius. Kuršių nerija, pasak jų, yra tinkamiausia vieta tokios tematikos renginiams.

Nidoje savaitę vyksiantis festivalis „N žemė“ neringiškius ir vasarotojus įtrauks į skirtingus, žanrų įvairove ir nuotaika išsiskiriančius  reginius.

Siūloma emocinė paletė – nuo aktoriaus, režisieriaus ir performansininko Beno Šarkos naktinių poezijos skaitymų iki galimybės persikūnyti į daiktų formas menininkės Marijos Baranauskaitės performanse „Violončelėms“.

Netikėtai smagų vakarą žada brolių Bazarų atliekamos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio rekompozicijos „Zodiako“ tema, o švenčiant Valstybės dieną klausytojams bus proga susikaupti klausant Vaclovo Augustino muzikos.

Apmąstyti Kuršių nerijos gamtos trapumą, patirtus  įspūdžius fetivalio publiką kvies šokio ir muzikos instaliacija „Salos“.

Išskirtine dovana svečiams taps tarptautinių scenos meistrų kuriamas Geoge'o Friedricho Handelio operos "Acis ir Galatėja" pristatymas Neringos gimnazijos sporto salėje.

Festivalio atidarymo koncerte pianistas Rokas Zubovas pagerbs vieną maištingiausių visų laikų muzikų – pianistą ir kompozitorių Chicką Corea. Pasaulinės džiazo ikonos gyvybė užgeso šiemet – liepą pasaulinio garso muzikos virtuozas būtų šventęs 80-metį.

„Jo gyvenime susipynė džiazas ir kamerinė muzika, koncertai su simfoniniais orkestrais ir laisvojo džiazo improvizacijos, derėjo Karibų šalių ritmai ir persų pasaulio intonacijos“, – sakė R.Zubovas, visą vakaro programa skirsiantis Ch.Corea – kompozitoriui, sugebėjusiam savo kūriniuose atskleisti vis kitokią, iki tol nepažintą garsų visatą.

Nidos švyturyje – judantys paveikslai

Nidos švyturyje įkurdinta instaliacija „Salos“ – duoklė Neringos praeičiai, dabarčiai ir nerimastingai ateičiai – kvies pasinerti į stichišką minimalistinės muzikos, judesio, šviesų ir abstrakčių kostiumų būseną.

Šio projekto idėjos bendraautoriai – kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė, choreografė Agnija Šeiko, Klaipėdos kamerinio orkestro vadovas ir violončelininkas M.Bačkus.

„Salos“ įtrauks į sapnų ir poezijos būvį, kuriame tarsi atsikartoja Kuršių nerijos legendos, jos sudėtingo tapsmo sausumos dalimi istorija. Tik dabar pusiasalį pila ne milžinė Neringa, o neatsakingi turistai, vėjas kopose užpusto ne smėlį, o pragaištingus žmogaus veiklos pėdsakus – paliktas šiukšles“, – teigė instaliacijos kūrėjai.

Tiesioginė šio projekto dalyvė, pasak Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Ž.Martinaitytės, yra pati gamta. Įrašyti natūralūs garsai – tarsi transcendentinė patirtis, išėjimas į unikalią akustinę ir vizualinę erdvę. 

Istorinio Nidos švyturio, jau prieinamo poilsiautojams, erdvė taps gyvąja paroda. Langai, virtę camera obscura, perduos išorės vaizdus ant bokšto sienų – judančius aplinkos paveikslus. Festivalinė instaliacija veiks liepos 4–8 dienomis.

Kito Nacionalinės premijos laureato kompozitoriaus ir dirigento Vaclovo Augustino kūrinio „Missa pro centesimo anno institutionis Lituaniae“, specialiai parašyto viešosios įstaigos „Pax et Bonum“ užsakymu minint Lietuvai valstybės atkūrimo šimtmetį, premjera įvyko Vilniuje.

Neringos muzikos festivalio svečiai šį kūrinį išgirs Mindaugo karūnavimo dieną. Tai septynių dalių vokalinė ir instrumentinė kompozicija tradiciniais mišių tekstais mišriajam chorui, styginių orkestrui, dviem solistėms ir skaitovui.

„Mišias Lietuvai įsivaizduoju kaip maldą už tėvynę. Simboliška, kad šventovėse kartojama malda „Tėve mūsų“, perteikta muzikos forma, nuskambės Nidos bendruomenės ir klausytojų erdvėje“, – pabrėžė V.Augustinas.

Bus pristatytas tarptautinės menininkų grupės muzikos ir šokio spektaklis „Šv.Genezijaus trupė keliauja į Neringą“. Ugniagesių namai netikėtai taps italų gatvės teatro, prancūzų karališkojo dvaro ir net anglų jūreivių linksmo gyvenimo veidrodžiu.

Nuostabią baroko epochos muzikos  estetiką, šokio grakštumą bei banalumą neutralizuos komiškumas ir autoiironija – pagrindiniai  ingredientai spektaklio, kuriame žiūrovai gali tapti ne tik stebėtojais, bet ir aktyviais dalyviais.

Festivalyje pasirodys profesionalūs jaunieji Lietuvos kompozitoriai ir choreografai – netikėtų muzikos ir judesio prasmių paieškoms diriguos Vykintas Baltakas.

Siūloma pasinerti į interaktyvią virtualiąją realybę Nidos bendruomenės namuose, kur bus įkurdinta kita instaliacija “Angelų takais“. Tai šventė klasikinio meno ir šiuolaikinių technologijų mėgėjams – į harmoningą visumą susilies M.K.Čiurlionio muzika ir dailė.

Šios instaliacijos kūrėjai Kristina Buožytė ir Vitalijaus Žukas savo trumpametražį animacinį virtualios realybės filmą apibūdina kaip duoklę M.K. Čiurlioniui - multimedijos meno pradininkui, abstrakčiojo meno pionieriui  Kurdamas savo pasaulį jis laužė meno formų ribas.

Opera „Acis ir Galatėja“ – neringiškės operos solistės Laurynos Bendžiūnaitės svajonė ir dovana Lietuvos kultūros sostinei.

Antikinė istorija apie dramatišką piemens Acio, gražuolės jūrų nimfos Galatėjos ir vienaakio kiklopo Polifemo meilę galėtų atgimti bet kurioje pasaulio scenoje, tačiau išskirtinė G.F. Handelio (1685–1759) operos premjera įvyks Neringos gimnazijos sporto salėje.

Pasaulinio garso menininkai, britų klavesinininkas, dirigentas Trevoras Pinnockas, pastatymo autorius Fredericas Wake Walkeris ir režisierius Peteris Cantas, paraginti ir suburti L.Bendžiūnaitės, pasirinko būtent šią erdvę.

G.F. Handelis operą „Acis ir Galatėja" parašė prieš daugiau nei tris šimtus metų. Žiūrovai ją išvys tokią, kokią sukūrė vokiečių kompozitorius – originalią orkestruotę lydės baroko epochos pučiamųjų instrumentų garsai, styginiai bus suderinti kaip anais laikais.

„Kai Lauryna pasiūlė statyti šį G.H.Handelio kūrinį Nidoje, iškart sutikau. Pastoracinė muzika, jaudinanti meilės istorija eketingai nuskambės kopų, miškų, vandenų erdvėse“, –  „Acis ir Galatėja“ kaip ritualinį bendruomenės susitikimą, stebuklą, nutinkantį iš meilės muzikai ir gimtinei, pristatė kompozitorius ir dirigentas T.Pinnocas.

Tarptautinis muzikos festivalis Nidoje prasidėjo ekologiniu žygiu per Kuršių neriją „Už švarią Lietuvą“. Pakeliui buvo renkamos šiukšlės paplūdimiuose, prie marių, pamiškėse ir pakelėse. Žygeiviai jas kruopščiai rūšiuodami fiksavo šiuolaikinio Kuršių nerijos lankytojo portretą.

„Skatiname sniego gniūžtės efektą – pradėjus nuo mažų pokyčių, galima pasiekti ir didesnių, kiekvienas tai gali. Tiek nedaug reikia - atsisakyk vienkartinių daiktų, plastiko maišelių, neleisk į dangų balionų, ir tu jau esi pokyčių lyderis“, – muziką ir ekologiją į visumą jungė festivalio „N žemė“ vadovas M.Bačkus.

Festivalio rengėjai ir dalyviai padėkojo Juodkrantės, Preilos bendruomenių atstovėms Sandrai Berletaitei ir Raimondai Ravaitytei-Meyer už pagalbą koordinuojant ekologinį žygį.