Pirmieji svečiai jau pasirodė - šeštadienį Kruizinių ir karo laivų terminale prisišvartavo Ispanijos burlaivis „Atila“, dalyvausiantis tarptautinėje regatoje, kuri startuos Taline ir finišuos Lenkijos uoste Ščecine. Per Jūros šventę liepos 23-25 dienomis „Atila“ vėl bus Klaipėdoje.
Kviečia nerti šventės šurmulį
„Grįždami į išsiilgtą, visiems įprastą, taip laukiamą gyvenimo ritmą, su džiaugsmu viltingai skaičiuojame dienas, o gal net ir valandas iki didžiausių ir pačių smagiausių lietuviškos vasaros „atlaidų“ – Jūros šventės.
Šį kartą įkūnysime ir pristatysime tai, ko per slogų pandemijos laikotarpį neteko visi Baltijos bangų ošimui neabejingi žmonės. Atraskime savąją meilę jūrai, pasidalykime jausmais ir mintimis, kuo kiekvienam įdomus ir brangus Lietuvos pajūris“, - pasinerti į unikalią šventę Klaipėdoje kviečia V.Grubliauskas.
„Pasiilgto miesto istorijos” – tokia šiųmetės Jūros šventės tema, tarsi klausianti kiekvieno bendraminčio ir draugo: ko labiausiai pasiilgote, kokia yra jūsų asmeninis santykis su Baltija, ko ieškosite šurmulingose vienintelio Lietuvos uostamiesčio gatvėse ir aikštėse?“ - pristatydama šventės programą kalbėjo viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės" komunikacijos koordinatorė Živilė Putnienė.
Įprasmindami pasirinktą vyksiančios Jūros šventės tematiką ir stilių organizatoriai pasistengė, kad svečiai ir dalyviai per tris dienas galėtų susipažinti negirdėtomis ar mažiau žinomomis miesto, uosto, žmonių istorijomis ir simboliais. Keliaudami pasiilgtų istorijų žemėlapiu žmonės išgirs intriguojančių pasakojimų apie jūrą, laivus ir jūrininkus, patirs netikėtų susitikimų svaigulį.
Pagrindiniai 62-osios Jūros šventės renginiai vyks Kruizinių laivų terminale, Dangės upėje, senamiesčio erdvėse ir jo prieigose. Reikšmingu akcentu kaip visada taps per miestą vingiuojanti Dangės upė, kurioje išsirikiuos didžiųjų burlaivių „Baltic Regatta 2021” flotilė ir mažesnės jachtos.
Dangėje vyks Lietuvos jūrų muziejaus organizuojamas tradicinis istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“, lenktynėse aistringai varžysis drakonų klasės valčių įgulos, bus daugiau vandens sporto renginių.
Monetose - pajūrio vaizdai
Klaipėdietišką dvasią įkūnys Lietuvos banko išleidžiamos monetos su marinistiniais simboliais, sukurtos tęsiant seriją „Tradicinės lietuvių šventės“. Kolekcinės 5 eurų monetos reverse vaizuojami Jūros šventės, Klaipėdos simboliai, averse – Vyčio ženklas ir miesto herbas, tarsi įspausti smėlyje su užrašu „Lietuva”.
Pagamintos iš sidabro ir inkrustuotos gintaru 5 eurų monetos bus išleista 2500 egzempliorių tiražu. Pardavimo kaina Lietuvos banke – 61 euras. Pasirodys ir kita tokio pat dizaino 1,50 euro nominalo moneta iš vario bei nikelio lydinio, kurios pardavimo kaina - 2 eurai. Tiražas kur kas didesnis - 30 tūkst. egzempliorių.
Neįprastas 1,50 euro nominalas – aliuzija į lietuviškąjį pusantroką, kaldintą Vilniaus monetų kalykloje XVII amžiuje. Jau išleistos Kaziuko mugei, Joninėms (Rasos), Užgavėnėms skirtos monetos.
Jūros šventę pagerbti progine moneta planuota pernai, tačiau Lietuvos bankas dėl karantino suvaržymų savo planus perkėlė į šiuos metus.
Šventinės monetos averso autorės dailininkės Eglė Ratkutė ir Adelė Žemaitienė, o reversą sukūrė Rytas Jonas Belevičius. Monetas bus galima įsigyti Lietuvos banko interneto parduotuvėje.
Šventinė eisena - sena tradicija
Per švente į Baltiją bus nuleisti gėlių vaikinai žuvusiems jūroje. Iškilmės vyks ir krante - prie paminklo „Albatrosas“ negrįžusiems į uostą jūrininkams ir įvairiais laikotarpiais nuskendusiems Lietuvos laivams.
Didžiausiais iššūkis organizatoriams – po metų pertraukos atgaivinama Didžioji eisena, jungianti jūrą ir miestą, vandenį ir krantą, skirta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos įkūrimo 30-mečiui.
Kasmet vis išradingesnė, gilias tradicijas išreiškianti jūrininkų ir jiems artimų žmonių eisena uostamiesčio gatvėmis - itin reikšminga, daugelio Klaipėdos įmonių ir organizacijų vasaros renginių dalis.
„Tikimės, kad ribojimai šio visų pamėgto renginio nesukaustys. Nepaisant to, eisenos dalyvių prašome nepamiršti saugumo, nesitelkti į gausias kolonas. Verčiau gatvėse išlieti savo emocijas, spalvomis, garsais, energingais veiksmais“, - kalbėjo šventines eiseną organizuojančios KVJU direkcijos vadovas Algis Latakas.
Burlaiviai vėliavų nenuleidžia
Klaipėdos krantines vėl papuoš burlaiviai, nors Tarptautinė buriavimo organizacija „Sail Training International“ (STI) šią vasarą atsisakė tradicinių regatų „The Tall Ships Races“. Tačiau šventės organizatoriai rado išeitį.
Didieji burlaiviai į Klaipėdą atskries su naujos jūrinės regatos „Baltic Regatta 2021“ vėliava. Ji plazdės trijų Baltijos šalių uostamiesčiuose: Taline, Klaipėdoje ir Ščecine.
Liepos 18-ąją pakėlęs bures Taline ir pasirodęs Klaipėdoje per Jūros šventę baltasparnis „Baltic Regatta 2021“ laivynas renginiams suteiks tikros jūreiviškos dvasios, bus daugiau šurmulio, įdomių susitikimų.
„Tikimės sulaukti ne mažiau kaip 30 burlaivių, o pagal optimistinį scenarijų jų gali būti apie 40. Prie krantinės jau prigludo ispanų laivas „Atyla“ – pirmoji žinia, kad mūsų miestas per Jūros šventę vėl tampa buriuojančio jaunimo uostu“, - pasakoji jūrinių renginių koordinatorė Violeta Ulevičienė.
Klaipėdą pasiekę liepos 23-ąją laivai po dviejų viešnagės parų Lietuvos pajūryje vėl bus išlydėti į atvirą jūrą.
Miestiečiai ir svečiai galės lankyti burlaivius, tačiau tradicinio Burių parado negalės stebėti nuo uosto bangolaužių - jie šiuo metu rekonstruojami.
Aikštes nutvieks fejerverkai
Pramogų išsiilgusius žmones Jūros šventė kviečia į dvi pagrindines renginių arenas – Kruizinių laivų terminale koncertuos populiariausi Lietuvos atlikėjai, o Teatro aikštėje vyks jaukūs teatrališkus vakarai.
Terminale pasirodys grupė „Sisters on Wire“, Eurovizijos dalyvė „The Roop“ su Vaidotu Valiukevičiumi. Vakarą užbaigs pirmąkart Jūros šventėje dalyvaujantis lietuvių estrados grandas Kastytis Kerbedis.
Pažymint pagrindinės šio koncerto rėmėjos ir šventės partnerės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiklos sukaktį, padangę nutvieks siurprizais papildyti šventiniai fejerverkai.
Didįjį koncertą rengia pagrindinis šventės rėmėjas - „Švyturys Nealkoholinis". Žiūrovus kaitins nuostabaus balso savininkė Giedrė Kilčiauskienė su grupe, pasirodys Donatas Montvydas. O pats svarbiausias vakaro akcentas – dainininko Marijono Mikutavičiaus koncertas.
Senamiesčio širdyje atgis Teatro aikštė, kurioje koncertuos žemaičių tarme dainuojanti - Žemaitė (Austieja), Vilius Popendikis su grupe, Gabrielius Vagelis. Žiūrovus ten linksmins teatrališka atlikėja KaYra su grupe.
Muzikos improvizacijas pažers svečiai iš Olandijos - Augustinos Vaiginytės kvartetas, aikštėje pasirodys ir klaipėdietis Jurijus Veklenko.
Laukiamas svečias - G.Nausėda
Kalbama, kad per Jūros šventes į Klaipėdą suplūsta iki milijono svečių iš visos Lietuvos, kaimyninių šalių. Pernykščiai renginiai kukliausiais skaičiavimais sutraukė apie pusę milijono lankytojų, o kiek jų bus šiemet, niekas nesiima prognozuoti.
„Žmonės trokšta širdžiai mielų ir jaukių ceremonijų, įdomių renginių - tikisi jūros dvasia alsuojančios fiestos, kuri gausybę svečių įsuktų į šarmingą veiksmą. Drąsiai sakome visiems - sveiki sugrįžtantys į atsakingai linksmintis pasirengusį miestą semtis nepamirštamų įspūdžių, nuotaikų, atradimų. Juos dovanos jūra ir tie, kurie šalia jos gyvena“, - į ateitį optimistiškai žvelgia meras V.Grubliauskas.
Jo manymu šventės sėkmė priklausys nuo aplinkybių, epidemiologų išvadų, Vyriausybės pozicijos: „Dalyviams ir svečiams, be abejo, teks patiems pasirūpinti galimybių pasais, atidarysime, jeigu to prireikės, daugiau vakcinavimo punktų – gal kas nors pageidaus įsigyti ne tik Jūros šventės monetą, bet ir šventinį skiepą“.
Kokiame burlaivyje vyks mero padėkos šventės dalyviams, rėmėjams, svečiams vakaras, V.Grubliauskas neatskleidė. Jis tik užsiminė, jog svarstomos galimybės šįkart jį surengti ne laivo denyje, o kitokioje netradicinėje erdvėje.
Dar neaišku, ar į Jūros šventę iš anksto pakviestas Lietuvos prezidentas, be kita ko, buvęs klaipėdietis Gitanas Nausėda joje dalyvaus. V.Grubliausko žiniomis, liepos pabaigoje jis galbūt viešės uostamiestyje.
