Bendradarbiaudama su Kuršių Nerijos nacionaliniu parku ir menininkų kuruojama rezidencijų bei projektų erdve Dzūkijos kaime „Verpėjomis“, NMK iš Dzūkijos į Nidą atvežė 30-ies Škudų veislės avių bandą, priklausančią menininkei Laurai Garbštienei („Verpėjos“).
Surengti piemenų rezidenciją paskatino NMK vykdomas projektas „Neringos miško architektūra“, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į Kuršių Nerijos miškų medžiagų ciklą. Šis kultūrinis kraštovaizdis analizuojamas kaip atvejo studija Baltijos ir Skandinavijos miškų kontekste – kaip erdvė, kurioje susipina ekologiniai, rekreaciniai, reprezentaciniai ir industriniai naratyvai.
Vykdydama šį projektą NMK siekia atrasti tinkamus įrankius ir inicijuoti procesus, kuriais būtų galima nuodugniai nagrinėti ir plėtoti visuomenės santykį ir bendradarbiavimą su šiuo ypatingu žmonių veiklos suformuotu kraštovaizdžiu.
Neringoje plytinčios Tylos slėnio ir Grobšto pievos kaip itin vertingos pievų augalų buveinės yra saugomos nuo apaugimo, tuo tarpu čia įkurdinta avių banda – ypač tinkama kraštovaizdį formuojančiam ir saugančiam ganymui.
Projektas sieja kelių skirtingų institucijų tikslus. Pasitelkus avis Kuršių Nerijos Nacionalinio parko gamtotvarkos tikslais, įsteigta piemenavimo rezidencija kūrybiniam darbui miške. Ji piemenavimą paverčia kūrybine patirtimi, galimybe gilintis į kraštovaizdžio, erdvės ir gamtos formavimą.
Penkios rezidentės, vykdydamos kūrybinį tiriamąjį darbą. prižiūri avis ir užsiima skirtingomis veiklomis, skirtomis viešajai Neringos miško architektūros programai plėtoti.
Pirmoji rezidentė Milda Laužikaitė gyvena ir dirba tarp Vilniaus ir Margionių kaimo Varėnos rajone. Menininkė yra dirbusi keliuose ūkiuose ir vilkų rezervate, kur įgijo pagrindinių žinių apie naminių bei laukinių gyvūnų gyvenimą ir poreikius.
Tiek performansuose ir instaliacijose, tiek muzikinėje kūryboje M.Laužikaitei itin svarbi gyva improvizacija. Matyt, todėl menininkės kūriniai įprastai randasi bendradarbiaujant su žmonėmis, gyvūnais, augalais ar upėmis – tuo, kas nuolatos juda. Rezidencijos metu M.Laužikaitė ieško būdų integruoti kūrybinius procesus į kasdienę piemenišką rutiną.
Kita avių rezidencijos dalyvė Kathryn Wood gyvena ir dirba „Peak District“ nacionaliniame parke Jungtinėje Karalystėje. Menininkė užaugo kalvose įsikūrusiame ūkyje, kur jos šeima augina vietines avis ir naminius paukščius.
Savo darbuose menininkė tyrinėja tradicinius žemės ūkio gamybos metodus, pasitelkdama veikiančių ūkių produkciją. Nidos rezidencijoje K.Wood fiksuoja ir dokumentuoja tarp gyvūno ir žmogaus kraštovaizdyje užsimezgantį globos ryšį.
Dovilė Lapinskaitė gyvena ir kuria tarp Vakarinių Salų (Škotija), Niukastlo (JK), Londono (JK) ir Lietuvos. Pastaruosius dvejus metus menininkė yra įsitraukusi į 25-ių avių bandos, kuri priklauso menininkei ir verpėjai Sally Tyszko, ganymą ir priežiūrą atokioje Luiso saloje Išoriniuose Hebriduose.
Nepriklausoma rašytoja savo darbuose nagrinėja LGBTQ+ archyvus, „Queer“ diasporą, seksualumą ir aistrą. Piemenų rezidencija, pasak menininkės, yra neįkainojama proga nagrinėti savo pačios ryšį su piemenavimu, pakviesti žmones paklajoti tarp realybės ir fikcijos.
Meksikoje įsikūrusios „colectivo amasijo / CDMX“ duetas piemenavimo patirtį pradėjo kaupti Kapuline, kur atliko tyrimus apie bendruomenines žemes ir autonomiją. Šias dvi menininkes domina galimybė įsitraukti į projektus, kuriuose atskleidžiamas ryšys tarp kasdienės praktikos, teritorijos regeneravimo ir rūpinimosi ja.
