Pasakojimas apie siautulingą talentą ir vidinio riksmo draskomą asmenybę, tapęs vienu pagrindinių praėjusio Europos šalių kino forumo „Scanorama“ filmų-nokautų, grįžo į Lietuvos kino teatrus.
Juosta buvo pristatyta Kanų kino festivalyje, o vieną ryškiausių ir prieštaringiausių savo gyvenamojo meto enfant terrible joje įkūnija aktorius Oliveris Masucci.
Kai 1967 m. m. 22 metų R.W.Fassbinderis (1945 – 1982) su trenksmu įsiveržė į nedidelio, bet novatoriško Miuncheno teatro sceną, niekas nenumanė, kad įžūlus akiplėša taps vienu garsiausių vokiečių pokario kino režisierių.
1969 m. Berlyno kino festivalyje jo debiutinis filmas „Meilė šaltesnė už mirtį“ buvo nušvilptas, o vėlesni kūriniai supurtydavo svarbiausius kino festivalius ir supriešindavo žiūrovus bei kritikus.
Siautulingas talentas, radikalios pažiūros, provokatyvus savęs ir homoseksualios orientacijos afišavimas bei nepasotinamas meilės troškimas pavertė jį vienu ryškiausių ir kontroversiškiausių savo laikotarpio enfant terrible.
O.Roehlerio filmas apčiuopia neklusnią, taisyklių nepripažįstančio R.W.Fassbinderio asmenybės faktūrą ir kuria temperamentingą pasakojimą apie talento jėgą, perkeldamas jį į stilizuotą teatro sceną ir filmavimo aikštelę – šioje erdvėje kultinis režisierius ir kūrė provokatyvų ekscentriško dekadanso ir aštrios socialinės kritikos pasaulį.
R.W.Fassbinderis aistringai ir nuosekliai tyrinėjo vokiečių visuomenę skirtingų istorinių ir politinių aplinkybių fone, iš kritikos objektų dažnai semdamasis įkvėpimo filmų estetiniams sprendimams.
O.Roehleris atskleidžia daugiabriaunį pagrindinio veikėjo portretą, erzina ir provokuoja žiūrovą, bet nepretenduoja į galutinį žodį apie kino genijų.
Pabaiga paprasta – liepsnojantis kūrybos fakelas užgeso ir paliko sunkiai įmenamą asmenybės bei jos fizinės mirties aplinkybių paslaptį.
Riksmas iš enfant terrible lūpų:
„Ar žinote, kas aš? Įdomiausias žmogus, kurį jums teko sutikti.“
„Išdalinsim publikai pomidorus, o ji jau nuspręs – suvalgyti juos ar paleisti į sceną.“
„Darysiu filmus apie šią šalį – medžiaga bado akis.“
„Pasižiūrėkite į Alainą Deloną. Veidas nė nevirpteli, bet negali jo nematyti. Delonas skurdžiams, bet vis šis tas.“
„Visi bijo išsipurvinti, bet kažkas turi būti tas mulkis.“
„Reikia būti ten, kur skauda. Aš visada būnu ten, kur skauda. Ir gyvenime, ir kine.“
„Šlovė? Kodėl man turėtų rūpėti šlovė? Man užtenka ir „Kuba libre“.“
O.Roehlerio filmas „Enfant terrible“ nuo birželio 4 d. Lietuvos kino teatruose. Filmą platina Europos šalių kino forumas „Scanorama“. Geriausius festivalio filmus taip pat galite žiūrėti virtualioje kino platformoje kinas.scanorama.lt.