Netikėta, nelemta mirtis išplėšė talentingiausią mūsų teatro kompozitorių F.Latėną praeitą rudenį. Niūrią 2020 m. lapkričio 3 dieną.
Bet žydint vyšnioms jis vėl čia, jo paties kurto Mažojo teatro scenoje. Apsuptas savo bendražygių aktorių, draugų prisiminimų. Skambant jo muzikai, čia švenčiamas niekada nenutrūkstantis Menininko gyvenimas.
Gegužės 16 dieną jam būtų sukakę 65-eri metai.
Bet Faustui netinka žodis „būtų“. Jis yra. Čia. Savo teatre. Kur niekada nėra mirties.
Atminimo, o veikiau Gimtadienio šventės režisierė Gabrielė Tuminaitė šį vakarą sugebėjo paliesti daug Fausto asmenybės stygų ir sukurtį jautrų spektaklį, kuriuo ir prasidėjo naujasis Mažojo teatro sezonas.
Jos žodžiais tariant, teatras užsidarė rudenį, išėjus Faustui, ir vėl atsivėrė žiūrovams jo gimimo dieną.
F.Latėnas visą savo kūrybinį kelią pašventė teatrui.
„Kurdamas poetišką, lyrišką, o kartais ir melancholišką teatro muziką, jis išaukštino šį žanrą, suteikė muzikai išskirtinę vietą spektaklio struktūroje, tačiau ir nukėlė ją nuo elitizmo bokšto. Muzika teatre kaip savarankiškas žanras įsigalėjo lygiagrečiai su F.Latėno kūryba“, – sako teatro istorikė Daiva Šabasevičienė.
F.Latėnas sukūrė muziką daugiau nei 420 spektaklių Lietuvoje, Suomijoje, Islandijoje, Švedijoje, Izraelyje, Rusijoje, Italijoje, Kinijoje. Parašė muziką virš 60 meninių, dokumentinių ir TV filmų.
Apdovanotas ne kartą Šv Kristoforo prizu, „Auksiniu scenos kryžiumi“, LATGA „Aukso žvaigžde“ bei Metų autoriaus diplomais. Jo kūriniai įvertinti ir Nacionaline kultūros ir meno premija.
„Jei nebūčiau tapęs kompozitoriumi, tikriausiai būčiau gydytojas ar dvasininkas. Todėl kad viena siekiamybių – per muziką, per garsus padėti žmogui, nuraminti jį. Jeigu jis liūdi, galbūt praskaidrinti jo dvasinę nykumą.
Arba atvirksčiai – dvasinę tuštumą užpildyti liūdesiu ir ašaromis. Tai irgi yra gydomieji dalykai, jie padeda žmogui atsigauti.
Norisi, kad muzika būtų sielos gydytoja, kad stiprintų žmogaus dvasią“, – yra prisipažinęs pats Faustas.
Tokie paprasti ir prasmingi jo žodžiai. Lyg šilta glamonė mums iš ten. Iš ten, kur žvaigždės žiūri žemyn.
