Antrojo karantino metu renginiai negalėjo vykti 163 dienas. Nuo balandžio 19 dienos Vyriausybė leido organizuoti renginius uždarose erdvėse užpildant 30 proc. visų sėdimų vietų, bet neviršijant 150 žiūrovų ribos.
Renginio metu privalu dėvėti kaukes, todėl taip pat yra draudžiamas maisto ir gėrimų vartojimas. Tiesa, tikėtina, kad netrukus vadinamasis „galimybių pasas“ minimalią renginių žiūrovų ribą pakels iki 500.
Nors šis sprendimas buvo ilgai lauktas, greitai susilaukė nemažai kritikos. Vieni organizatoriai teigė, kad 150 žiūrovų yra „geriau negu nieko“, o kiti atskleidė, jog renginiai su tokiu mažu žmonių skaičiumi neapsimoka, todėl lauks didesnių atlaisvinimų.
Norėdama išsiaiškinti tikrąją rinkos situaciją, su daugybe renginių organizatorių dirbanti bilietų platinimo bendrovė „Tiketa“ surengė apklausą.
„Praėjus keturioms savaitėms po leidimo renginiams vykti, matome, kad daug organizatorių tokios sąlygos toli gražu netenkina. Nuolat bendraujame su organizatoriais – dažniausiai akcentuojamas 150 žmonių limitas bei maisto ir gėrimų draudimas. Norėjome nuomones paversti skaičiais, tad apklausėme 60 organizatorių, kad pamatytume realią situaciją“, – teigė „Tiketa“ komercijos direktorius Laurynas Vairys.
Vasarą renginių bus mažiau
Priešingai populiariai nuomonei, kad „renginių rinka mėgins atsigriebti už prarastą laiką“, pirmąjį renginį iki rudens planuoja tik 58 proc. apklaustųjų, o jų nuomonę pakeistų tik dabartinių ribojimų švelninimas.
Honorarai atlikėjams, kaip ir avansai techniniam personalui ar salės nuomai, dažnai yra mokami iš anksto, todėl organizatoriai baiminasi, kad tokius jų planus vėl gali sumaišyti nauji ribojimai, kaip įvyko praeityje.
„Situacija labai bloga. Jei taip tęsis ir toliau reikės vis nukelti renginius, o tai sukels didžiulį žmonių nepasitenkinimą. Neatmetame ir bankroto galimybės. Jau teko du renginius nukelti po du kartus, kas baigėsi didžiulėmis išlaidomis, o laukimas didelio optimizmo neatneša“, – teigė įmonės „Live Star Entertainment“ atstovas Mantas Stasiulevičius.
Net 67 proc. visų apklaustų renginių organizatorių atskleidė, kad dėl pandemijos teko darbuotojus leisti į prastovas arba atleisti iš darbo, o susigrąžinti prarastą darbo jėgą nebus taip paprasta. Negana to, 40 proc. organizatorių teigė karantino metu persikvalifikavę bei radę naujų pajamų šaltinių, todėl tikėtina, kad sunkiau imsis renginių organizavimo rizikos esant dabartiniams ribojimams.
Du trečdaliai apklaustųjų prisipažino sulaukę finansinės paramos iš valstybės. Vis dėlto galima daryti prielaidą, kad parama nebuvo pakankama, nes kas trečias apklausoje dalyvavęs organizatorius nurodė patiriantis finansinių sunkumų, kurie neleidžia atnaujinti veiklos.
Darbo jėgos ir finansinių išteklių trūkumas bei renginių ribojimai, tikėtina, lems, jog šią vasarą renginių matysime mažiau negu įprastai.
Renginiai keliasi į lauką
53 proc. apklaustųjų atskleidė ketinantys renginius organizuoti lauko erdvėse ir kiemeliuose. Nors tai yra įprasta praktika šiltuoju metų laiku, lauko erdvių patrauklumas per pandemiją dar labiau išaugo, nes, sprendžiant pagal praėjusių metų scenarijų, lauke didesnis žiūrovų skaičius turėtų būti leidžiamas greičiau.
Antras populiariausias vietos renginiams pasirinkimas – didžiosios salės ir arenos. Vasaros laikotarpiui tai išties nestandartiškas sprendimas, tačiau tokios erdvės per pandemiją taip pat įgijo didelį populiarumą dėl savo ploto, leidžiančio lengvai laikytis saugių atstumų ir sutalpinti maksimalų žiūrovų skaičių.
„Renginių kaštai yra išaugę dėl dezinfekcijos, kaukių, poreikio turėti daugiau personalo, todėl organizatoriai nori maksimaliai išnaudoti leistiną žiūrovų limitą, o arenos tam puikiai tinka.
Beje, jei paskelbus renginį paaiškėja, kad galima parduoti daugiau bilietų, arenoje galime plėstis, o mažesnėse erdvėse to nepadarysi. Visi mėgina prisitraukti renginius, todėl ir dideles sales dabar galima išsinuomoti už tikrai lanksčias kainas“, – atskleidė Vilniaus „Avia Solutions Group“ arenos direktorius Andrius Žiauberis.
Jei ne 150, kiek?
Didžioji dalis renginių organizatorių pagrindine priežastimi, kodėl dvejoja organizuoti renginius, įvardino esamą leistiną 150 žiūrovų ribą. Net 73 proc. apklaustųjų teigia, jog organizuotų renginius ir su mažiau negu 1000 žiūrovų, o populiariausias atsakymas buvo tarp 200 ir 500 žiūrovų per renginį.
Esamos 150 žmonių ribos pakanka tik kas penktam (23 proc.), o štai 17 proc. organizatorių lauks leidimo pakviesti bent 2000 žiūrovų arba visiško ribojimų atšaukimo.
Kas trečias apklausos dalyvis taip pat nurodė maisto ir gėrimų vartojimo draudimą kaip vieną svarbiausių priežasčių neorganizuoti renginių. Šis draudimas ne tik sumažina paties renginio patrauklumą daliai žiūrovų, tačiau ir atima papildomas pajamas renginių vietoms, o kartais – ir patiems organizatoriams.
Dalis organizatorių atskleidė juntantys augantį korporatyvinių renginių poreikį, tačiau esami ribojimai tam kiša pagalius į ratus.
„Korporatyviniai renginiai kol kas išvis vykti negali, nes jie yra neįmanomi tik sėdint, be aktyvių veiklų ir be maitinimo“, – teigė įmonės UAB „Lietuvis“ projektų direktorė Jolanta Olekienė.
