Visas būrys menininkų ir kultūros organizacijų kreipėsi į Seimo kultūros komitetą, o šis įgaliojo Kultūros ministeriją teikti siūlymus, kaip KT veiklą padaryti skaidresnę ir efektyvesnę. Taigi komentuojant naujojo KT nario V.Jauniškio nuogąstavimus norėtųsi pastebėti:
* Matyt, Lietuvos kultūros neištiks kolapsas, jei visos biudžetines įstaigos, anot autoriaus, skleidžiančios kultūrą tolimiausiose šalies vietelėse, susiburtų į vieną „krūvą“ ir varžytųsi dėl KT paramos tarpusavyje, neatimdamos iš individualių menininkų ir taip varganų paramos trupinių.
* Matyt, nekiltų klausimų dėl „objektyvaus ekspertavimo“ ir nereiktų ilgo teksto apie tai, koks sunkus ir alinantis KT ekspertų darbas, jei kiekviename konkurse tarp laimėtojų vis nefigūruotų tos pačios pavardės ir tos pačios organizacijos ir periodiškai vis „neišlįstų“ žinių, kad vieni ar kiti ekspertai ar KT kuratoriai vienaip ar kitaip susiję – dirbo, dirba, gauna užsakymus, yra steigėjai, samdomi parodų kuratoriai ir t.t. – su tomis nominacijas gaunančiomis struktūromis. Nes ko gi bijoti kokiam nors Vaidukui ar Audroniukui, jei viskas teisingai? Ir jei viskas teisingai, tai kokio minėto keršto turėtų kažkas bijoti?
* Ir, matyt, nereikėtų rodyti pirštu į panašias organizacijas užsieniuose kalbant, kad ten neva niekas nieko niekam neaiškina. Lietuvių kompleksai dairytis ir aklai kopijuoti užsienio reiškinius gal buvo kažkiek prasmingi 90-taisiais, bet dabar esame savarankiški ir pakankamai protingi, kad įvertintume savas problemas patys – taigi kilus reikalui ar abejonėms, ekspertų ir KT paaiškinimai, kodėl vertinta taip ar kitaip, ir argumentacijos turėtų būti prieinami, nes arogantiški anoniminiai teiginiai, kad, pvz., „bambos studija“ vertesnė už, pvz., „Lietuvos partizanų uniformos rekonstrukcijos projektą“, švelniai tariant, kelia nuostabą.
* Matyt, reikėtų paminėti ir keistus KT organizuojamus tyrimus. Karantino metu ginčytiniems tyrimams KT skiria šimtus tūkstančių, o juos atlieka ginčytinos reputacijos, organizacijos bei kolektyvai. Pabrėžiant lėšų trūkumą, matyt, reikėtų apžvelgti ir esamus resursus. O ne pirmo būtinumo tyrimus atidėti geresniems laikams.
* Ir, matyt, nereikėtų piešti apokaliptinių vaizdų, jei KT, skyrusi vadinamą strateginį finansavimą kūrybinėms sąjungoms ir uždraudusi joms dalyvauti konkursuose, neapgaudinėtu savęs ir kitų – kūrybinių sąjungų įsteigtos įvairių atspalvių viešosios įstaigos tebedalyvauja tuose konkursuose ir – o stebukle! – visai „netikėtai“ kasmet susižeria didžiąją dalį nominacijų.
* Ir, matyt, tokie naujojo KT nario tekstai atsiranda nerimaujant, kad koks nors Vaidukas, koks nors Audroniukas ar kokia nors Agnytė įvykus KT veiklos korekcijoms nesugebės sugeneruoti įprastų lėšų srautų iš daugelį metų derintų KT „kranelių“.
* Savo abejotinais veiksmais KT peržengė menininkų kantrybės ribas – jų prašymu, Seimo kultūros komitetas įpareigojo Kultūros ministeriją koreguoti KT veiklos pobūdį. Ir, matyt, reikia stebėti, ar užteks politikų ryžto traukant rūpestingai konstruotą voratinklį.
Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autoriaus nuomone.
