Tam, kad Kaunas taps Europos kultūros sostine, pradėta ruoštis dar 2017 metais.
Projekto „Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinė“ vadovė Ana Kočegarova, kurios komandai patikėta Kauną pristatyti visai Europai, papasakojo, su kokias iššūkiais tenka susidurti ir ką mano apie pasigirstančią kritiką.
– Iki tada, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine, liko mažiau nei metai. Kokius tikslus sau išsikėlėte? – „Laikinoji sostinė“ paklausė A.Kočegarovos.
– Manau, kad svarbu, jog šis projektas tapo suprantamas kaip siekiantis ilgalaikių tikslų, ne vienkartinis festivalis. Siekiame, kad po šio projekto sutvirtėtų Kauno ir Kauno rajono identitetas, gyventojai geriau pažintų ir gebėtų vertinti savo paveldą, istoriją, šiandieninę miesto ir rajono raidą.
Tokia projekto vizija vadovaujamės nuo pradžios. Spėjome sutelkti šimtus įvairių bendruomenių, renginiuose apsilankė daugiau kaip 300 tūkstančių dalyvių, buvo suorganizuoti keli tūkstančiai mažesnių ar didesnių renginių.
– Kaip koronaviruso pandemija pakoregavo planus?
– Kaip ir visiems, pandemija mūsų organizacijai ir partneriams maišo kortas kasdien ir kelia daug nežinomybės dėl ateities renginių. Apie 2022-uosius mąstome optimistiškai, dėdami viltis į vakcinacijos sėkmę, tačiau praėjusių ir šių metų planai kuriami paskutinėmis akimirkomis, taikantis prie tomis dienomis esamų galimybių.
Pirmasis projektas, kurį palietė pandemija, buvo Laimės diena.
Ją pakeitė virtualus turinys, o daugybė renginių, kuriuos inicijavo daugiau kaip 100 skirtingų organizacijų, teko atidėti geresniems laikams.
Kita vertus, karantino metu atsirado net keletas nuostabių projektų, kurie kitaip nebūtų atsiradę, – tai gyvų muzikos, šokio atlikėjų pasirodymų ciklas „Kultūra į kiemus“. Sukūrėme mobiliąją „Kaunas 2022“ sceną, kuri kas savaitę būdavo įrengiama keliuose daugiabučių kiemuose, o joje vykstančius populiarių atlikėjų pasirodymus gyventojai galėdavo stebėti pro savo būstų langus. Vėliau tokiu pat principu organizavome Kauno dienų kultūrinę programą.
– Kaip prie dalyvavimo nuotoliniu būdu prisitaikė kauniečiai?
– Žinote, auditorija tiek įpratusi prie kompiuterinio formato, kad paskelbus karantiną kultūros įstaigų interneto svetainės lūžo nuo akimirksniu išaugusios apkrovos.
Kultūros ekspertai jau seniai pastebėjo, kad, veikiami šiuolaikinių medijų ir technologijų, kultūros renginių, parodų, spektaklių lankytojai vis labiau tikisi interaktyvaus turinio.
– Kokius įgyvendintus projektus išskirtumėte?
– Išskirčiau tris mūsų veiklos kryptis – renginių organizavimas, bendruomenių veiklų skatinimas ir kultūros bei kitų sektorių kompetencijų plėtojimas.
Kalbant apie kompetencijas, nuo „Kaunas 2022“ pradžios vyko mokymai kultūros įstaigų vadovams, jaunimui. Susiformavo ir kasmetinis Europos kultūros sostinės forumas, į kurį atvyksta visos Lietuvos ir Europos kultūros atstovai kalbėtis apie kultūros sektoriaus ir kūrėjų vaidmenį miestų ir visuomenės raidai.
Renginių organizavimo kategorijoje išskirčiau Istorijų festivalį, kuriame kultūros įstaigos kasmet įvairiomis meninėmis formomis pristato istorijas apie Kauną ir jo tautines bendruomenes. Jau kelerius metus vyksta festivalis „ConTempo“, ypatingas Lietuvos ir tarptautiniu mastu savo išskirtiniais scenos atlikėjų pasirodymais, kurie yra nemokami ir vyksta viešose netradicinėse erdvėse.
Svarbus ir gyventojų telkimas. Projektas pasibaigs, o jo pulsas, genas, tikimės, liks aktyvių miestiečių bendruomenėse. Todėl jau ne vienus metus vykdome programą „Fluxus labas“ – palaikėme ir padėjome įgyvendinti daugiau kaip tūkstantį smulkių bendruomenių iniciatyvų, atsirado „Fluxus festivalis“.
Kauno rajone išsivystė programa „Šiuolaikinės seniūnijos“, kurioje mūsų įstaigos kuratoriai kartu su Kauno rajono miestelių bendruomenėmis kuria unikalius tų vietovių tradicijas, identitetą atskleidžiančius kultūros projektus.
Jau penktus metus vyksta mokymų programa moksleiviams „Kauno iššūkis“, šiuolaikinės poezijos projektas „Puota“, mados projektas „Komoda“, psichologines temas aktualizuojantys „Randai“.
– Susidaro įspūdis, kad didesnė dalis projektų skirta bendruomenėms. Ar tikrai?
– Nacionalinis Kauno dramos teatras, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, Kauno filharmonija, Oskaro Koršunovo teatras, Šiuolaikinio meno centras, Nacionalinis šokio informacijos centras, Lietuvos simfoninis orkestras dalyvauja įgyvendinant „Kaunas 2022“ programą.
Kitiems metams planuojame apie 400 renginių programą, kurioje Lietuvos gyventojams ir užsienio svečiams bus suteikta proga pamatyti pasaulinių žvaigždžių spektaklius, koncertus, parodas.
Iki šiol vykusios programos irgi negalima apibūdinti kaip labiau skirtos bendruomenėms – kasmet „Kaunas 2022“ įstaiga ir programą įgyvendinantys partneriai pristato pasaulinio lygio meninį turinį – vien ko verta „ConTempo“ festivalio programa, kuri net pandeminiu laikotarpiu parodė Kaunui tiek užsienio, tiek Lietuvos geriausius spektaklius ir performansus.
– Teko girdėti kritikos, kad naudojate „Fluxus“ pavadinimą, bet su juo susiję renginiai neturi nieko bendro.
– Žodis „fluxus“ programoje „Kaunas 2022“ yra naudojamas bendruomenių programos kontekste. Jos pavadinimas – „Fluxus labas“, taip pat organizuojame renginį „Fluxus festivalis“, kurio kulminacija – naktinis persirengėlių kopimas į Parodos kalną.
Šios veikos pirmiausia skatina bendruomenišką miestiečių aktyvumą, dalyvavimą savo bendruomenės ir kūrybinėse veiklose. Pavadinimas – tiesiog nuoroda į bendruomenių programą inspiruojančias fluxus idėjas, kaip netikėtumo, galimybės kiekvienam būti kūrėju, spontaniško kūrybinio veikimo.
– Kokios naudos, kad būsime Europos kultūros sostinė, turės kauniečiai?
– Kauniečiai neturėtų planuoti ilgai lauktų atostogų užsienyje, nes, patikėkite, kultūrinė kitų metų programa prilygs Europos didmiesčių geriausiems metams.
Pasibaigus 2022 metų programai, žinau, kad ir mes, ir Europa į Kauną žiūrės kitaip, kad mieste dar labiau suaktyvės bendruomeniškumas, jaunimo kultūrinės iniciatyvos, pagarsės unikalus modernistinis paveldas.
