Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į Žaslių seniūnijos gyventojų nuomonę, išreikštą internetinėje apklausoje. Nors apklausoje dalyvavę gyventojai galėjo balsuoti ir už kitų gatvių pervadinimą L.Godovskio vardu, daugiausia apklausos dalyvių pasirinko būtent Pionierių gatvę. Taigi, nuo šiol buvusi Pionierių gatvė bus vadinama kompozitoriaus L.Godovskio gatve.
„Kaišiadorių kraštas garsėja iškiliomis asmenybėmis, tarp kurių garbingą vietą užima kompozitorius L.Godovskis. Šis litvakų kilmės genijus dėl savo unikalaus kūrinių atlikimo buvo vadinamas Kairiosios rankos apaštalu, bendravo su Albertu Einsteinu, o jo kūryba atpažįstama visame Vakarų pasaulyje. L.Godovskis ne tik Kaišiadorių krašto, bet ir visos Lietuvos garbė“, – teigė Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus.
Buda prie fortepijono
1870 m. vasario 13 d. Žasliuose gimusį L.Godovskį lydėjo daugybė epitetų. Jis buvo vadinamas Pianistų pianistu, Buda prie fortepijono, Ponu Dievu, Kairiosios rankos apaštalu. Pastarasis epitetas atsirado todėl, kad L.Godovskis ištobulino savo unikalų fortepijoninį metodą, kuriuo propaguotas natūralus rankos svoris, atskirų pirštų nepriklausomybė ir ypač kairiosios rankos išvystymas.
Būsimojo kompozitoriaus vaikystė nebuvo lengva. Berniukui buvo vos pusantrų metų, kai choleros epidemijos metu mirė jo tėtis, gerbiamas gydytojas. Netekus mylinčio vyro ir tėvo, šeimą užplūdo finansinės problemos, todėl motina Ana su sūneliu persikėlė į Širvintas, o vėliau ir į Vilnių. Viltasi, kad šeimai Vilniuje pavyks lengviau prasimaitinti.
Nors skaudi vyro netektis ir paveikė L.Godovskio motiną Aną, stipri moteris atlaikė gyvenimo iššūkius ir dėjo visas pastangas, kad sūnus lavintų savo muzikinius talentus. O jų didybė atsiskleidė jau vaikystėje.
Būdamas vos 9 metų, L.Godovskis kaip smuikininkas dalyvavo koncertinėje turnė po Rusiją ir Vokietiją. Tiesa, smuiką netruko pakeisti pianinas. Štai jau 1884 m., būdamas vos keturiolikos metų, L.Godovskis išvyko gastroliuoti į Šiaurės Ameriką, kur išgarsėja kaip itin gabus pianistas.
L.Godovskis buvo ne tik genialus pianistas, bet ir talentingas pedagogas. Nuo 1890 m. iki 1895 m. jis dėstė Filadelfijos konservatorijos fortepijono skyriuje, Niujorko muzikos koledže, o nuo 1895 m. iki 1900 m., palypėjęs karjeros laiptais, buvo Čikagos konservatorijos fortepijono skyriaus direktorius.
Kiek vėliau L.Godovskis sugrįžo į Senąjį žemyną, koncertavo įvairiose Europos šalyse, kol galiausiai įsikūrė Austrijoje, kurioje nuo 1909 m. iki 1914 m. vadovavo Vienos muzikos akademijos meistriškumo klasei. Už ypatingą talentą L.Godovskiui buvo suteiktas karališkojo profesoriaus titulas.
Kūryba ir kultūrinis paveldas
Profesorius L.Godovskis mirė 1938 m. lapkričio 21 d. Niujorke, pasauliui palikęs apie 400 kūrinių. Tarp jų galima paminėti monumentalią Fortepijoninę sonatą, Pasakaliją, Valsų kaukes, Triakontameronas, Suitą kairiajai rankai.
Mūsų dienomis intensyviausiai L.Godovskio kūrybą atlieka, tyrinėja ir populiarina Vašingtono universiteto (JAV) Muzikos menų daktaras profesorius Dainius Vaičekonis.
L.Godovskio gatvė nėra vienintelis iškilaus kompozitoriaus atminimo ženklas Žasliuose. Jau anksčiau Žaslių kultūros centro pastatas buvo papuoštas L.Godovskio bareljefu. O praėjusiais metais kompozitoriaus garbei Žaslių kultūros centre buvo surengtas koncertas, kuriame L.Godovskio kūrinius atliko pianistai Rokas Zubovas ir Petras Geniušas.
