Šis filmas – tai kelionė į Meksikos širdį siekiant suprasti, kaip formavosi legendinės asmenybės Fridos Kahlo pasaulis. Begalinė aistra gyventi ir kurti Fridą pavertė ryškia meno ikona ir moterų laisvės simboliu.
Garsioji menininkė gimė 1907 m. Meksikoje, Kojoakano miestelyje, migranto, vengrų ir vokiečių kilmės Guillermo Kahlo bei Amerikos indėnės ir ispanės šaknų turinčios Matilde Calderon y Gonzales šeimoje.
Kai Fridai buvo šešeri, ji susižeidė dešinę koją ir ji visam gyvenimui liko plonesnė už kairę. Aštuoniolikos metų mergina pateko į autobuso avariją, per ją traumuota koja buvo sutrupinta. Pati Frida vos neliko paralyžiuota, skausmas ir sveikatos sutrikimai ją persekiojo visą gyvenimą.
Dėl avarijos moteris negalėjo susilaukti vaikų. Tačiau būtent nelaimingas atsitikimas ją paskatino nerti į kūrybą – tapyba jai tapo priemone pabėgti nuo nuobodulio ir skausmo. Frida pradėjo tapyti tiesiog gulėdama lovoje.
Neįtikėtinas noras gyventi ir asmenybės valia kūrėjai lėmė spalvingą gyvenimą. Frida susituokė su kur kas vyresniu už ją garsiausiu to meto Meksikos menininku Diego Rivera.
Pora bičiuliavosi su Meksikos ir pasaulio meno elitu. D.Rivera nebuvo ištikimas sutuoktinis, bet Frida susitaikė su tuo kaip su neišvengiamybe.
Menininkė ir pati turėjo daugybę meilės romanų, tarp jų – su revoliucionieriumi Levu Trockiu ir Andre Bretono žmona tapytoja Jacqueline Lamba.
Simboliška, kad filmas pavadintas „Viva la Vida“ („Tegyvuoja gyvenimas“). Taip vadinasi ir paskutinis menininkės paveikslas.
Nors Fridos gyvenimas buvo kupinas kančios, ji neprarado sugebėjimo džiaugtis.
Paveiksle vaizduojami ryškiaspalviai arbūzai simbolizuoja gyvenimą, o frazę „Viva la Vida“ Frida užrašė likus aštuonioms dienoms iki mirties.
Filme užfiksuoti asmeniniai menininkės daiktai, saugomi F.Kahlo muziejuje Meksike, šios šalies įžymybės dalijasi mintimis apie Fridos palikimo reikšmę. Ekspertų įžvalgos ir autentiški kadrai atskleidžia nepaprastą menininkės likimą, aistringą prigimtį, bohemišką aplinką.
