Maestro paliko šį pasaulį praėjusių metų kovo 29 dieną, kai Lenkijoje jau siautė virusas, ir visi buvo uždaryti namuose. Planuotos valstybinės laidotuvės su svečiais iš viso pasaulio tapo neįmanomos. Todėl šeima su Nacionaliniu Panteono fondu, Kultūros ministerija ir Krokuvos meru nusprendė palaukti palankesnio meto ištaigingam atsisveikinimui su muziku.
Balandžio 2-ąją urna su jo pelenais buvo laikinai patalpinta vienos seniausių Krokuvos bažnyčių kriptoje. Ceremonijoje ir ta proga laikytose mišiose dalyvavo tik artimiausi kompozitoriaus aplinkos žmonės. Tikrosios laidotuvės planuotos, pasibaigus pandemijai, Šv.Petro ir Povilo bažnyčioje.
Tačiau konkreti jų data taip ir nebuvo niekada nustatyta. Prieš kelis mėnesius manyta, kad laidotuvės įvyks šią gegužę, bet koronavirusas vėl jas nukėlė į neapibrėžtą ateitį. Velionio šeimai – tai sunkus išbandymas.
K.Pendereckis įspaudė pėdsaką ir lietuvių muzikos kultūroje. Jo kontaktai su Lietuva užsimezgė dar praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje, maestro rengiant kamerinės muzikos festivalius savo užmiesčio sodyboje Lusvavicuose. Ten skambėjo jo užsakymu parašyti Broniaus Kutavičiaus, Osvaldo Balakausko, Felikso Bajoro kūriniai.
Diriguoti savo muziką Lietuvoje K.Pendereckis pradėjo 1998-aisiais ir pristatė čia daug monumentalių savo kūrinių, be to, gastroliavo su mūsų šalies kolektyvais užsienyje. Jis dirigavo kone šimtui pasaulio orkestrų, įkvėpė daugybę festivalių įvairiuose planetos kampeliuose, jo muzika visada buvo laukiama prestižiškiausiose pasaulio scenose.
Daugiau kaip 60 metų K.Pendereckis gyveno Krokuvoje.
