Šįkart aukciono rinkinį sudaro 8 rubrikos, kuriose iš viso – 115 lotų. Neabejojama, kad intrigą gali pakurstyti tokios vertybės kaip Jono Ligberio (Jan Ligber, apie 1774–po 1826) raižytas ir prieš uždarant Vilniaus universitetą Raižybos katedroje atspaustas lakštas iš Jono Kazimiero Vilčinskio pirmosios laidos „Vilniaus albumo“ ar dailininkei Liucijai Balzukevičiūtei (Łucja Bałzukiewiczówna, 1887–1976) priskiriamas eskizų albumas. Įdomybių žada ir patikrinti savo galimybių į aukcioną grįžę meno kūriniai.
„Ateidamas prieš pačią gražiausią pavasario šventę, šis aukcionas tarsi budina meno rinką, neša daug vilties ir tikėjimo. Jo kolekcija yra ir įvairi, ir tolygi – galima tik prognozuoti, kas kels varžytuvių vėją, tačiau iš esmės didelė dalis kūrinių ir vertybių yra to paties lygio žvaigždės iš mūsų lituanistinio žvaigždyno“, – sako Vilniaus aukciono namų vadovė, menotyrininkė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.
Pirmoji LXVI Vilniaus rubrika skirta Vilniaus temai, o joje išsiskiria pirmieji aštuoni lotai – raižiniai ir litografijos iš vieno reikšmingiausių XIX a. dailės palikimo objektų – leidėjo J. K. Vilčinskio (1806–1885) „Vilniaus albumo“.
Šis leidinys buvo sugalvotas kaip periodinis, o jo turinį dažniausiai sudarė iliustracijos, sukurtos žymiausių dailininkų, kurių originalių darbų iki šių dienų išliko labai mažai. Yra žinoma, kad buvo leidžiamos kelios šio albumo laidos: vienspalvių litografijų ir chromolitografijų (net ir paspalvintų ranka!), taip pat vario, plieno raižinių.
Šįkart į aukciono rinkinį atkeliavo lakštai iš labiausiai vertinamų – pirmosios ir antrosios – albumo serijos, o tarp jų ir ypatingas raritetas – Jono Rustemo mokinio, raižytojo J. Ligberio vario raižinys „Vilniaus katedra ir Žemutinės pilies rūmai (pagal J. Rustemą (1762–1835)“. Tai vienas paskutinių iki šių dienų išlikusių kūrinių, apie 1830 m. atspaustas Vilniaus universiteto Raižybos katedroje dar iki universiteto uždarymo 1832 m.
Rubrikoje apie Vilnių išsiskiria ir tapybos darbai, kartu atsinešantys ir labai įdomias istorijas. Štai dailininko Benciono Cukermano (Ben Zion Zuckerman, 1890–1944) kūrinyje „Žydų kapinės“ (1919) vaizduojama sostinės vieta, kur dabar stovi Sporto rūmai.
Pagal sukūrimo laikotarpį tai greičiausiai buvo vienas paskutiniųjų darbų, kuriame įamžintos sovietų dar nepaliestos senosios Šnipiškių žydų kapinės, kuriose ilsėjosi XVIII a. išminčius Vilniaus Gaonas Elijahu ben Solomonas Zalmanas. Manoma, kad kūrinys galėjo būti eksponuojamas vienoje pirmųjų parodų Žydų tautos tarybos Kultūros sekcijos salėje / bute dabartinėje L. Sapiegos gatvėje Kaune.
Tuo metu Bronislovo Jamonto (Bronislaw Jamontt, 1886–1957) paveikslas „Kiemas Vilniaus žydų kvartale“ (1927), turintis kitoje pusėje paliktą inskripcija „Iš žymaus Vilniaus gydytojo Šmuelio Aleksandro Libo (1890–1970) kolekcijos“ rodo, kad šis darbas ne tik vaizduoja, bet ir yra itin glaudžiai susijęs su sostinės žydų kvartalu.
Manytina, kad iš studijuojančio dailininko darbą įsigijęs gydytojas juo papuošė savo namų, buvusių žydų kvartale adresu Pylimo g. 46, interjerą (dabar ten įsikūręs viešbutis). Vėliau Š. A. Libo su šeima pateko į getą, o iš ten jį išgelbėjo garsioji pasaulio teisuolių trijulė – kunigas Juozas Stakauskas, sesuo Marija Mikulska ir Vladas Žemaitis.
Pasidžiaugti Vilniaus tematika galės ir istorinės fotografijos mylėtojai – rubriką „In focus: Vilnius – Wilno – Vilna“ baigia šešių lotų rinkinys, kuriame – Jano Bulhako (Jan Bułhak, 1876–1950) užfiksuoti sostinės vaizdai su jo fotoateljė atspaudais.
Bene šeštą kartą aukcione publikuojama religinės dailė rubrika „In focus“ šį kartą stebins septyniais lotais, tarp kurių labiausiai išsiskiria nežinomo XIX a. Vilniaus meno mokyklos tapytojo drobe „Šv. Juozapas“ (XIX a. 2–6 deš.).
Manoma, kad kūrinys yra sukurtas pagal XVIII a. 6 deš. žymiausio Abiejų Tautų Respublikos tapytojo, vadinamo Baroko genijumi, Simono Čechavičiaus to paties pavadinimo paveikslą iš Vilniaus vizičių bažnyčios arba šio paveikslo atvaizdo fragmentą, publikuojamą J. K. Vilčinskio „Vilniaus albume“.
Kitoje rubrikoje „In focus“ – menotyrininkų ir kolekcininkų itin vertinami portretai, sukurti tokių retų autorių kaip Jehudo Epsteino (Jehudo Epstein, 1870–1945), Lozoriaus Krestino (Lazar Krestin, 1868–1938), Edvardo Karniejaus (Edward Karniej, 1890–1942), Vladimiro Magidey (Vladimir Magidéy, 1881–po 1940), Vincento Lukaševičiaus (Wincenty Łukaszewicz, 1861–1931), Kazimiero Mordasevičiaus (Kazimierz Mordasewicz, 1859–1923) ir Jehošua Kovarskio (Yehoshua Kovarsky, 1907–1967).
LXVI Vilniaus aukciono rinkinys pristato ir daugelio jau pamėgtus autorius. Tai – Jonas Mackevičius (1872–1954), Povilas Puzinas (1907–1967), Česlovas Janušas (1907–1993), Česlovas Znamierovskis (Czesław Znamierowski, 1890–1977), Kazys Šimonis (1887–1978), Algirdas Petrulis (1915–2010), Vytautas Kasiulis (1918–1995), Pranas Lapė (1920–2010), Ričardas Filistovičius, Jonas Daniliauskas, Rūta Katiliūtė, Dalia Kasčiūnaitė ir kt.
Tarp jų itin išsiskiria netipiniai Sergejaus Gračiovo (1922–1993) kūriniai ir, žinoma, vis didesnę vertę įgyjantys neseniai atsisveikinusio šviesaus atminimo Lino Leono Katino (1941–2020) darbai. Beje, kai kurie šioje rubrikoje bus galima rasti ir gana retai Lietuvos dailės padangėje pasitaikančių vardų, o taip pat – kai kurių autorių darbų, jau turėjusių debiutą kituose aukcionuose, tačiau sugrįžusių vėl patikrinti savo galimybių.
Simboliška, kad rubriką „Lietuvos keramika ir skulptūra“ pradeda skulptorius prof. Juozo Zikaras (1881–1944), mat 2021-ieji yra paskelbti jo vardo metais. Į aukciono rinkinį atkeliavo šio autoriaus sukurto gydytojos J. Montsevičienės antkapinio paminklo Petrašiūnų kapinėse Kaune gipsinis modelis – skulptūra „Ant kapo. [Sielvartas]“ (1930).
Rubriką taip pat puošia ir kitų iškilių autorių, tokių kaip Vytautas Kazimieras Jonynas (1907–1997), Vytautas Kašuba (1915–1997), Robertas Antinis (1898–1981) ir Vidas Kranauskas, kūriniai.
Daug žadanti ir paskutinė aukciono rubrika „Varia Lituanica“, kurioje kolekcionierių dėmesio laukia dailininkei L. Balzukevičiūtei atributuojamas ir pažymėtas jai priskiriama monograma eskizų albumėlis. Daugiau nei pusšimtyje piešinių tušu, akvarele ir tempera užfiksuoti Vilniaus, Žemaičių Kalvarijos, religinių Švč. Mergelės Marijos, Napoleono atvaizdai, įvairios Europos menininkų kūrinių kopijos.
Toje pačioje rubrikoje ir dar vienas kolekcinis lotas – Vilniuje dabar esamų Mindaugo ir Šaltinių) gatvių kampe stovėjusio Izraelio ir Tobijo Bunimovičių saldainių fabriko „Viktorija“ saldainių popierėlių rinkinys (1897–1914).
Susipažinti ir iš arčiau apžiūrėti visą Vilniaus aukciono vertybių kolekciją galima iki aukciono pradžios, 2021 m. kovo 26 d. 18.00 val., sostinės galerijoje „Kunstkamera“ (Ligoninės g. 4, Vilnius).
Visą LXVI Vilniaus aukciono kolekciją rasite čia:
