Šiuo metu advokatai ieško būdų atleisti 80-metį melomaną nuo skolų mokėjimo, nes po devynerių kalėjime praleistų metų jis liko „be skatiko“ ir net negali nusipirkti jam išrašytų vaistų.
Dosnumu pasidžiaugė ir lietuviai
1996-1999 metais A.Vilaras išdalijo įvairioms institucijoms netoli 300 milijonų JAV dolerių. Jis finansavo ir jaunųjų talentų programą Londono karališkajame „Covent Garden“ teatre, kurioje 2001-2003 metais stažavosi lietuvių tenoras Edgaras Montvidas, o vėliau – mecosopranas Liora Grodnikaitė.
Tačiau paaiškėjo liūdna tiesa: menų mecenatas nevengė finansinių aferų. Netgi daug jo paties apie save skleistų faktų buvo fikcija. Tarkime, A.Vilaras teigė gimęs Havanoje ir pabėgęs iš Kubos su šeima per F.Castro revoliuciją. Tačiau jo šiema niekada negyveno Kuboje.
Galiausiai žlugo ir didžiojo menų geradario mitas.
Mecenatas žarstė milijonus
1979-aisiais kartu su partneriu įkūręs investicijų kompaniją „Amerindo Investment Advisors“, A.Vilaras greitai pralobo iš kompiuterinių technologijų – „Forbes“ jį įtraukė tarp 400 turtingiausių amerikiečių.
Tapęs milijadieriumi, A.Vilaras ėmė dalinti milijonus „Metropolitan Opera“, Karališkajam operos teatrui „Covent Garden“, Zalcburgo festivaliui, savo draugų Valerijaus Gergijevo ir Placido Domingo vadovaujamiems teatrams bei kitoms meno institucijoms.
Milžiniškos dovanos turtuoliui atvėrė duris į „Metropolitan Opera“ patikėtinių tarybą, suteikė šio teatro vykdančiojo direktoriaus pareigas. Londono Karališkasis operos teatras jo vardu pavadino vieną pagrindinių fojė, A.Vilaro spalvotos fotografijos puošė Zalcburgo festivalio katalogus.
Jis taip pat įsteigė savo vardo stipendiją Niujorko universitete, „Vilaro technologijų centrą“ – Washingtono ir Jeffersono koledže ir dar daug ką.
Vėliau paaiškėjo, kad prašyti A.Vilaro pinigų – tai tas pats, kaip pasiūlyti alkoholikui išgerti. Mat mecenatas ėmė įnešinėti tik nedidelę dalį pažadėtų sumų ir dalyti pinigus, kurių neturi. Tarkime, nuostolingiausiais jo kompanijai metais – 2001-aisiais – jis žarstė milijonus labdarai kaip niekada dosniai.
Skausmingos pagirios
„Metropolitan Opera“, nesulaukusi žadėtų pinigų, atėmė iš geradario visas garbingas pareigas ir titulus. Jo vardas dingo ir iš fojė pavadinimo Londono karališkajame operos teatre. Tik prisiminimas liko iš čia jo finansuotos jaunųjų talentų programos.
Galiausiai į viešumą iškilo faktas, kad A.Vilaras pasisavino 5 milijonus dolerių iš savo ištikimų klienčių, o jų dalį vėlgi išleido anksčiau pažadėtiems labdaringiems įnašams. 2010-aisiais filantropas atsidūrė kalėjime, apkaltintas pinigų plovimu ir sukčiavimu. Jis kalėjo devynerius, o jo verslo partneris Gary Tanaka – penkerius metus.
Pasakiško gyvenimo saulėlydis nepavydėtinas: anot A.Vilaro advokatų, šiandien jis gyvena iš socialinės pašalpos nuomojamame bute.
Tiesa, ta „pašalpa“ ne tokia jau maža – 2200 dolerių, bet kone pusę jos suryja buto nuoma ir išmokos skoloms padengti, tad advokatai siekia gelbėti iš skurdo liūno bankrutavusį menų aistruolį. Vis dėlto svetimus pinigus jis savinosi tam, kad juos išdalytų tiems, kuriais žavisi.
