Šakiečiai ir skulptorius jautriai išgyveno skulptūros netektį, dėl neapdairaus manevro pasekmių prastai jautėsi ir jaunas vairuotojas, tąsyk pirmą kartą atvykęs į Šakius iš kito Lietuvos krašto.
Niekas neabejojo, jog padarytą žalą atlygins draudimo bendrovė, tačiau pastarosios sprendimas pribloškė ir skulptūros autorių, ir eismo įvykio kaltininką.
Mergaitės skulptūra – pagarba kalbai
145 cm aukščio liaunos zanavykės mergaitės skulptūrą sukūrė iš Šakių kilęs ir po mokslų Vilniaus dailės akademijoje į gimtinę sugrįžęs 35 metų skulptorius Kęstutis Dovydaitis, dirbantis Šakių meno mokykloje.
Šio skulptoriaus darbų yra įvairiose Lietuvos bei užsienio šalių vietose.
Tuometis Šakių kultūros centro direktorius, asociacijos „Zanavykų sąšauka“ pirmininkas Raimondas Januševičius pasakojo, jog centro sumanymu buvo parengtas išliekamąją vertę turintis projektas „Kalba – tautos siela“.
Į plenerą susirinkę menininkai sprendė, kaip turėtų atrodyti paminklas kalbai. Buvo pasirinkta skulptoriaus K.Dovydaičio idėja.
Iš Šakių krašto yra kilę kalbininkai Jonas Jablonskis, Juozas Pikčilingis, poetas Pranas Vaičaitis. Poetas Vincas Kudirka kurį laiką dirbo Šakiuose bei Kudirkos Naumiestyje.
Mergaitė su knyga, simbolizuojanti lietuvių kalbą ir pažinimo kelią, buvo pirmasis paminklas Šakiuose ir pirmasis K.Dovydaičio darbas gimtojo miesto erdvėje.
Šakiečiai zanavykės mergaitės skulptūrą įvertino puikiai, nes ši tarsi įsiliejo į aplinką, buvo labai gyva, be slegiančio monumentalizmo.
Lietuvos kultūros taryba šiai bronzinei kompozicijai skyrė 10 tūkst. eurų, tačiau jų nepakako.
Radosi daugybė geranoriškų rėmėjų, kurie paaukojo dar keliolika tūkstančių.
Skulptorius K.Dovydaitis dirbo be jokio atlygio.
Apie skulptūrą buvo kalbama, jog tai šiltas emocijas kelianti dovana Šakių miestui.
Vairuotojas nepastebėjo skulptūros
Praėjusių metų rugsėjį Šakiuose, Nepriklausomybės gatvės alėjoje, vyko tradicinė rudens derliaus šventė, į kurią susirenka prekeiviai, amatininkai, tautodailininkai iš įvairių Lietuvos kampelių.
25 m. Martynas, šeimos verslo atstovas, iš šiaurės Lietuvos miestelio nedideliu sunkvežimiu „Iveco“ tąsyk į Šakius atvyko pirmą kartą.
Nemalonus incidentas įvyko, kai Martynas užvažiavo ant šaligatvio ir, norėdamas nuo jo nuvažiuoti, pajudėjo atbulas.
Lėtai riedanti mašina užkliudė skulptūrą ir ją nugriovė.
„Išlipau iš automobilio, žiūriu – guli. Po to blogai jaučiausi“, – prisiminė nelemtą įvykį Martynas.
Jis pats iškvietė policijos pareigūnus.
Vairuotojas buvo blaivus. Jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, vėliau skirta 30 eurų bauda.
Prie sugadintos skulptūros atėjo ir R.Januševičius su K.Dovydaičiu.
Pildant eismo įvykio deklaraciją kilo klausimas, kas yra skulptūros savininkas.
Autorius – K.Dovydaitis, tačiau jis ne sau mieste pastatė mergaitės zanavykės skulptūrą, o Šakiams.
Paskubomis buvo nuspręsta įvykio dokumentuose parašyti, jog skulptūra priklauso K.Dovydaičiui.
„Mes nesakėme, jog skulptūrą dovanojame savivaldybei, neprašėme jos finansuoti, tai buvo dovana miestui.
Skulptūra yra mano autorinis darbas. Jei ją kas nors įsigyja, tada savininkas aiškus.
Pusantrų metų dirbau be jokio atlygio, viską darėme iš idėjos“, – kalbėjo K.Dovydaitis.
Jis, skulptūros sumanytojas R.Januševičius ir vairuotojas Martynas net neabejojo, jog padarytą žalą atlygins draudimo bendrovė.
„Skulptūros atstatymas kainuotų 25 tūkst. eurų. Jos formos iš gipso nebuvo išsaugotos, niekas nesitikėjo, jog gali nutikti tokia bėda.
Yra pagrindinis kūrinio dokumentas – skulptūros sertifikatas. Jame nurodytas skulptūros aukštis, panaudotos medžiagos, nuotrauka. Tai buvo vienetinis skulptūros egzempliorius.
Be to, yra sąmata, kurioje smulkiai surašytos visos kainos“, – sakė K.Dovydaitis.
Jis su lengva ironija kalbėjo apie tuos, kurie stebisi, kodėl taip brangiai kainuotų atstatymas, juk bronzinė mergaitė nesubyrėjo į šipulius, ant betoninio pagrindo liko dalis jos kojų.
„Tokiems galiu duoti įrankių, tegu pabando atstatyti“, – šyptelėjo skulptorius.
Sulipdyti skulptūros neįmanoma, ją reikės lieti iš naujo, atkurti sudužusias smulkias detales.
Pribloškė draudikų atsakymas
Martynas sakė, jog buvo nusiteikęs, kad draudimas atlygins padarytą žalą.
„Mano mašina apdrausta, baudą sumokėjau. Viską padariau, kaip priklauso tokiu atveju“, – dėstė argumentus jaunas vyras, kreipęsis į „Lietuvos draudimą“.
Martynas buvo priblokštas, kai bendrovė du kartus atmetė jo prašymą, nors reikiamus dokumentus apie skulptūrą buvo pateikęs ir jos autorius.
Bendrovė pareiškė, jog už meno kūrinius žala nėra atlyginama.
K.Dovydaitis sakė, jog jam skambino draudimo bendrovės atstovas, klausinėjo, kodėl skulptūra nebuvo apdrausta, kodėl ji įvertinta tokia suma.
„O kaip galima įvertinti kūrinį? Kodėl, pavyzdžiui, vamzdis Vilniuje prie Neries įvertintas 100 tūkst.?
Aš jo klausiau, ar yra Lietuvoje apdraustų skulptūrų ar paminklų?
Jei mergaitės skulptūra turėtų būti apdrausta, kas mokėtų draudimo įmokas? Tai milžiniški pinigai, aš jų neturiu.
Jei bendrovė neketino atlyginti nuostolio, kam apskritai skambinėti ir klausinėti tokių dalykų?
Normalioje šalyje seniai būtų išmokėję draudimą“, – neslėpė nusivylimo K.Dovydaitis.
Skulptorius kalbėjo, jog jam vienas pažįstamas draudimo bendrovės darbuotojas pasakojo, kad Lietuvoje buvo panašus įvykis.
„Mašina nulėkė nuo kelio, nulaužė stogastulpį, ir draudimas sumokėjo išmoką.
Pažįstamas man teigė, jog žala nebūtų atlyginta, jei, tarkime, skulptūrą vežiesi savo automobilio bagažinėje, apsiverti, kūrinys sudūžta ar sudega“, – perpasakojo draudimo bendrovės darbuotojo argumentus K.Dovydaitis.
Žada skųsti nepalankų sprendimą
Martynas neslėpė, jog problema dėl sugadintos skulptūros gan skausmingai pakibo ore.
„Griebsiuosi šiaudo, skųsiu bendrovės sprendimą. Aš neturiu iš ko sumokėti 25 tūkst. eurų, o jokie kompromisai nešviečia.
Šeimos įmonę per karantiną teko uždaryti, aš užsiregistravau Užimtumo tarnyboje.
Neturiu advokato, tikiuosi ir neprireiks jo.
Iš kur paimti pinigų? Gal man parų atsėdėti?“ – nelinksmai kalbėjo Martynas, nesikratantis atsakomybės, tačiau kol kas nematantis jokios išeities.
Bendrovė pateikė argumentus
„Lietuvos draudimo Turto žalų skyriaus vadovas Virginijus Krauklys redakcijai pateikė komentarą dėl kilusios problemos.
„Visų draudimo bendrovių veiklą reglamentuoja įstatymai, pagal kuriuos veikdamos įmonės atlygina klientams žalas, organizuoja savo veiklą.
Šiuo atveju klientas padarė eismo įvykį, kurio metu žalą patyrė meno kūrinys, t. y., vairuotojas automobiliu kliudė skulptūrą.
Vairuotojas buvo apsidraudęs privalomuoju draudimu, tad nelaimingą atsitikimą mes nagrinėjame remdamiesi Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu.
Vairuotojų privalomasis draudimas atlygina nuostolius, kuomet vairuotojas padaro žalą trečiųjų asmenų turtui, tačiau įstatymas numato išimtis, kuriose nurodyta, kad draudikas neatlygina nuostolių pagal vairuotojų privalomąjį draudimą, kai žala patiriama netekus grynųjų pinigų, bižuterijos, juvelyrinių bei meno dirbinių.
Svarbu pabrėžti, jog ši išimtis nurodyta ne bendrovės taisyklėse, o šalies įstatyme, tad galiotų nepaisant to, kur būtų sudaryta draudimo sutartis.
Kadangi minėtoje situacijoje nukentėjo būtent meno kūrinys, tokio pobūdžio žala būtų atlyginta, jei pats kūrinys būtų apdraustas, t.y., kūrinio savininkas būtų sudaręs turto draudimo sutartį“, – paaiškino bendrovės atstovas.
Žmonės vėl pasirengę aukoti
„Asociacija „Zanavykų sąšauka“ nenusišalino nuo problemos sprendimo, mes kartu su Kęstučiu Dovydaičiu, – teigė R.Januševičius. – Kai atsitiko tas įvykis, visi pradėjo žiūrėti vienas į kitą, ką daryti. Kol skulptūra stovėjo, ji buvo visų, o kai nuvertė – Januševičiaus, nes ji buvo pastatyta Kultūros centro iniciatyva.
Nebuvo sutvarkyti skulptūros dovanojimo dokumentai, bet juk Dovydaitis ne savo kieme pasistatė ją. Kęstutis dirbo be jokio atlygio, ieškojome rėmėjų.
Skulptorius dirbo iš meilės miestui ir kraštui.
Prie reprezentacinėje vietoje stovinčios statulos savivaldybės vadovai vesdavosi svečius ir iš užsienio, mokytojai – vaikus, juk skulptūra, pėdutėse esančios raidės buvo ir edukacinis objektas“.
R.Januševičius sakė, jog iš karto po to, kai pasklido žinia apie sugadintą skulptūrą, feisbuke jam ėmė plaukti žinutės iš vėl aukoti pasirengusių žmonių.
Tąsyk R.Januševičius visiems dėkojo: „Ačiū. Esu visiems labai dėkingas. Tikėkimės, jog draudimas viską atlygins“.
Greitai paaiškėjo, jog draudimo bendrovė nusprendė kitaip. Norinčiųjų aukoti ir nelaukti, į kurią pusę pakryps reikalai dėl draudimo, nesumažėjo.
Skulptorius K.Dovydaitis pažadėjo pats paaukoti 2 tūkst. eurų.
Kol kas aukos nerenkamos, visi laukia, kuo baigsis Martyno ir draudimo bendrovės dialogas.
Tikėjosi savivaldybės pagalbos
Skulptorius K.Dovydaitis, likęs bemaž vienas šitoje bėdoje, metė akmenėlį ir į Šakių savivaldybės daržą.
„Po to įvykio niekas iš savivaldybės nepasidomėjo šia problema. Tik po keturių mėnesių parašė raštą. Teiravosi, kas savininkas, kokie atstatymo kaštai. Niekada nesakėme, kad skulptūrą dovanojome savivaldybei, tuo ir nespekuliuojame, kaip bando mus kaltinti, neprašėme finansuoti.
Savivaldybė nė centu neprisidėjo, tai nors dabar galėtų padėti. Jei Šakiams nereikia tos skulptūros, gal kitur ją statysiu. Juokauju, aišku. Man malonu dirbti, aš gyvenu čia.
Sugadintą skulptūrą dirbtuvėse užkėliau ant aukščiausios lentynos, kad širdies neskaudėtų.
Kai skulptūra buvo sugadinta, po kiek laiko gavau žinią iš seniūnijos. Man buvo perduoti mero žodžiai, kad išardyčiau skulptūros pagrindą, nes neestetiškai atrodo. Tada nieko negalėjau padaryti, nes buvau susilaužęs ranką“, – pasakojo K.Dovydaitis.
Koją pakišo neįforminti dokumentai
„Keista, kad viešoje erdvėje skleidžiama žinia, jog savivaldybė turi duoti pinigų skulptūros atstatymui. Savivaldybė nebuvo prisidėjusi prie šios iniciatyvos.
Savininko klausimas nebuvo išspręstas. Reikia susitikti ir aptarti, nes čia susipynę turtiniai ir autoriniai klausimai, o situacija išnaudojama politiniais tikslais, – kalbėjo Šakių savivaldybės meras konservatorius Edgaras Pilypaitis. – Neturiu įgaliojimo ginčytis su draudimo bendrove. Dovana nebuvo įforminta.
Reikia laukti, kaip išsispręs situacija dėl draudimo.
Aukojau tai skulptūrai, vėl aukosiu ir paraginsiu kitus.
K.Dovydaitis nesikreipė į savivaldybę, galėtume padėti ginče dėl draudimo bendrovės sprendimo. Mes padedame kiekvienam gyventojui, kuris kreipiasi.
Nesutvarkyti popieriai apsunkino situaciją, savivaldybė negali kištis, nes ji niekur nefigūruoja.
Kai bus atstatyta skulptūra, galėsime kalbėti apie meno kūrinio panaudos sutartį, – dovaną reikia įforminti. Tuomet dėl priežiūros ir saugojimo nereikėtų bėgioti skulptoriui“.
R.Januševičius paneigė, jog nesikreipė į savivaldybę: „Rašėme jiems po šio įvykio, paaiškinome situaciją, prašėme bent kuo nors prisidėti, tačiau atsakymo nebuvo“.
Šakiečiai iki šiol su jauduliu ir nerimu aptarinėja sugadintos skulptūros likimą.
Dažnas žmogus, nebijodamas pasirodyti pernelyg sentimentalus, atvirai prisipažįsta, jog zanavykės mergaitės alėjoje labai trūksta, savotiškai jos ilgisi.
Šakiečiai didžiavosi šiuo skulptoriaus K.Dovydaičio darbu, kėlusiu šiltas emocijas ir vietiniams, ir atvykėliams.
