Nuo šiol Klaipėdoje gimusio fotomenininko kūryba bus saugoma bibliotekoje 2011 m. įkurtame Klaipėdos fotoarchyve. Čia kaupiami klaipėdiečių fotomenininkų, žurnalistų, kraštotyrininkų ir kitų kūrėjų fotoarchyvai. Tokios veiklos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriuje buvo imtasi siekiant išsaugoti vieną iš jautriausių aplinkos poveikiui bei nykstančių kultūros paveldo objektų – fotografiją.
E. Jurčio fotografijos archyvą sudaro 350 fotoatspaudų ir per 2000 negatyvų bei pozityvų. E. Jurčys uostamiestyje gyveno iki 1981 m. Jau mokykloje fotografavo. Po jos baigimo pradėjo bendradarbiauti su LTSR fotografijos meno draugija (nuo 1989 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjunga) ir jo kūrybinė veikla dar labiau suaktyvėjo.
Tačiau netrukus fotografas išvyko dirbti į Maskvą, o nuo 1989 m. emigravo į JAV. Šiuo metu jis gyvena ir kuria Portlande. E. Jurčys nuo 2006 m. yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, jam suteiktas meno kūrėjo statusas. Fotomenininkas aktyviai dalyvauja Lietuvoje vykdomuose kultūros ir meno projektuose, su gimtine palaiko glaudžius kūrybinius ryšius.
Menininkas sukūrė per 20 fotografijos ciklų itin aktualiomis socialinėmis temomis, surengė per 30 personalinių parodų, yra pelnęs reikšmingų apdovanojimų ir įvertinimų. Pasak bibliotekoje dirbančios menotyrininkės Danguolės Ruškienės, E. Jurčio kūryba svarbi ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos fotografijos istorijai.
Menininko kūrybinis braižas, pradėjęs formuotis sovietmečiu, ryškiausias transformacijas patyrė Nepriklausomybės atkūrimo laikais ir išvykus jam gyventi į užsienį. Tai lėmė, kad E. Jurčio fotografija Klaipėdos kontekste yra unikali, išsiskirianti ir visos Lietuvos fotografijoje. Joje atpažįstamos pasaulinės fotografijos tendencijos, bet kartu ši fotografija išsaugojo ir Lietuvos meninės fotografijos tradicijas.
Bibliotekos fotoarchyve saugomos Bernardo Aleknavičiaus, Aleksandro Dapkevičiaus, Audroniaus Ulozevičiaus, Artūro Šeštoko, Eugenijaus Maciaus, Albino Šidlausko, Augustino Pocevičiaus, Andriaus Juškevičiaus, Vyto Karaciejaus, Arvydo Stubros, Viktoro Trublenkovo, Algimanto Rutkausko ir Algimanto Kalvaičio kolekcijos.
Daugiausia tai – dokumentinė-kraštotyrinė fotografija, kurioje užfiksuoti įvairūs įvykiai, vykę Klaipėdoje bei visoje šalyje 1988–1995 metais. Kol kas nedidelė jų dalis – klaipėdiečių autorių užsienio šalyse įamžinti kadrai.
Dar viena svarbi archyvo dalis – autorinė meninė fotografija. Šis archyvas nuolat skaitmeninamas, daugiau nei 10 000 negatyvų jau viešinami kultūros paveldo platformose epaveldas.lt ir europeana.eu. Jo pagrindu 2019 m. išleistas pirmasis fotomenininko A. Dapkevičiaus fotografijų albumas, 2020 m. pabaigoje – naujas V. Karaciejaus leidinys. Šiuo metu ieškoma finansavimo E. Jurčio fotografijos albumo leidybai.
Šis archyvas atviras istorikams, menotyrininkams, kritikams ir kitiems tyrinėtojams, tarpininkaujant bibliotekos darbuotojams – prieinamas plačiajai visuomenei.
Fotografijos paveldas yra svarbus visuomenės technikos ir technologijų, kultūros ir meno, socialinių procesų raidos atspindys bei patikimas ikonografinis šaltinis praeičiai pažinti ir tyrinėti. Siekiant šios paveldo rūšies, o taip pat ir fotografijos išsaugojimo, biblioteka kviečia ne tik menininkus, žurnalistus, bet ir visą visuomenę aktyviai prisidėti.
Čia priimami bet kokios apimties bei tematikos fotografijų archyvai. Biblioteka įsipareigoja ne tik juos saugoti, bet ir skaitmeninti, viešinti, inicijuoti šio kultūros paveldo sklaidą.
