„Praėjusiais metais Vilniaus knygų mugė buvo bene vienintelė, įvykusi įprastoje vietoje ir įprastomis sąlygomis. Londono knygų mugė buvo atšaukta, į virtualią erdvę iškeltos Bolonijos, Gioteborgo ir Frankfurto knygų mugės. Leipcigo knygų mugė šiais metais jau atšaukta, tik nedaug leidėjų ruošiasi dalyvauti Bolonijos ar Londono mugėse. Daugiausia tikimasi iš Frankfurto knygų mugės, kuri turėtų įvykti šių metų spalį“– sako Lietuvos leidėjų asociacijos direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.
„Vaizdas kaip tekstas“ – tokia buvo šių metų tarptautinės Vilniaus knygų mugės tema. Organizatoriai svarstė ir kitokios mugės idėją – renginius iškelti į virtualią erdvę, rengti juos šalia „Litexpo“ ir mieste. „Rudenį dar atrodė, jog hibridinis mugės variantas galėtų būti įmanomas: dalis dalyvių įsikūrę „Litexpo“ parodų rūmuose, o lauke ar mieste vykstantys renginiai transliuojami virtualiai, – pasakoja Rūta Elijošaitytė-Kaikarė. – Artėjant gegužei ir numatytai mugės datai, organizatoriams iškilo pernelyg daug klausimų. Pirmiausia – susijusių su saugumu. Jeigu vis dėlto ryžtamės mugę organizuoti, tai kokia ji būtų? Ar nenutoltų nuo savo tikrojo veido?”
„Gyvenimas su COVID-19 virusu panašus į amerikietiškus kalnelius, mes niekada nežinome, kas laukia už kito posūkio”, – teigia viena iš knygų mugės organizatorių, Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė ir priduria, kad bet koks planavimas pandemijos sąlygomis yra visiškai nedėkingas reikalas. Vilniaus knygų mugė yra daugiau nei knygų pardavimai ar pristatymai, tai – šventė, kurioje ypatingu bendrystės jausmu dalijasi ir lankytojai, ir leidėjai, rašytojai, knygų iliustruotojai, dailininkai, kritikai, apžvalgininkai, spaustuvininkai ir visi tie, kurie vienaip ar kitaip sieja savo darbą ar laisvalaikį su knygomis. Aušrinė Žilinskienė abejoja, ar įmanoma virtualiai perteikti tikrąją knygų mugės atmosferą ir sako tvirtai tikinti, kad kitais metais mugė sugrįš stipresnė, įdomesnė ir inovatyvesnė.
Lietuvos leidėjų asociacijos direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė nesiryžta prognozuoti, kas visų mūsų laukia kitąmet, tačiau jai norisi tikėti, kad po metų ar dvejų Vilniaus knygų mugėje skaitytojai ir vėl galės gyvai susitikti su knygų autoriais ir leidėjais. „Man liūdna, jog tai, kas literatūros pasaulyje būdavo tam tikri metų inkarai, riboženkliai ir tradicijos, yra atidedama kitiems laikams. Gyvas žmogaus ryšys su žmogumi yra nepakeičiamas”, – teigia ji.
„Būdama vienu iš didžiausių ir seniausių tęstinių renginių Lietuvoje, nepaisant savo masiškumo, knygų mugė garsėjo išskirtine kokybe, stipria kultūrine programa, kurios ašimi tapdavo knygų kūrėjų ir skaitytojų susitikimai. Mes, rengėjai, jaučiame didžiulę atsakomybę, suprantame, kad dabartinėmis pandemijos sąlygomis nepavyktų pateisinti lankytojų lūkesčių, tad nusprendėme sutelkti jėgas į 2022-ųjų metų mugės planavimą ir organizavimą“, – Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė komentuoja organizatorių sprendimą perkelti mugės datą, pridurdama, kad literatūrinis gyvenimas Lietuvoje nėra sustojęs, vyksta nemažai virtualių knygų pristatymų, diskusijų ir susitikimų su autoriais.
