Savivaldybė taip pat sudarė darbo grupę, kuri nagrinės efektyviausias būsimo centro erdvių panaudojimo galimybes, joje – menininko S. Eidrigevičiaus atstovai, kultūros viceministrai Daina Urbanavičienė, Vygintas Gasparavičius, kino, dailės, architektūros bei kitų kultūros ir meno sričių specialistai, Panevėžio miesto savivaldybės atstovai. Pasiūlymų tikimasi sulaukti iki birželio 1-osios.
„Maestro išreiškė poziciją, kad jis nenorėtų dalyvauti statybos procesuose, bet jis lieka projekte ir dalyvauja darbo grupėse dėl įveiklinimo dalykų. Pateiksime raštą ir savo poziciją Centrinei projektų valdymo agentūrai, darbai bus tęsiami“, – BNS sakė T. Jukna.
Anksčiau planuota statybos darbus atnaujinti vasario viduryje, tačiau, pasak T. Juknos, šiuo metu to padaryti nėra galimybės ir dėl žiemiškų oro sąlygų.
Anot jo, šią savaitę vyksta įrangos perkraustymo darbai iš planuojamo griauti kino centro „Garsas“ į naujas patalpas miesto pakraštyje, greta lankomų prekybos centrų, kad Vyriausybei leidus atnaujinti kino teatrų veiklą, šis centras vėl galėtų rodyti nekomercinį kiną.
„Kas dėl statybų, tai jos nenutrūko, jos yra tęsiamos, darbų atnaujinimas planuojamas, diskutuosime, dėliosimės su rangovais naują planą ir viskas priklausys nuo to, kaip leis oras, kokie bus rangovo veiksmai (...), manyčiau, kad galėtų“, – sakė T. Jukna, paklaustas, ar senasis pastatas gali būti griaunamas kovą.
Sovietmečiu statyto „Garso“ kino teatro griovimui priešinasi visuomenininkų grupė, jie siekia išsaugoti senąjį pastatą ir įrodyti, kad sprendimai statyti menų centrą yra neteisėti. Prieš kino teatro pastato griovimą yra pasisakiusi ir Valstybinė kultūros paveldo komisija.
Darbus tęstu ir be palaikymo
T. Jukna mini, jog savivaldybė, siekianti užsitikrinti 3 mln. eurų europinę paramą statyboms, iki kovo vidurio privalo suderinti pozicijas su Centrine projektų valdymo agentūra, taip pat išsklaidyti abejones dėl paties S. Eidrigevičiaus noro bendradarbiauti. Menininkas anksčiau buvo žadėjęs centrui dovanoti dalį savo darbų, tačiau vasarą pareiškė nebedalyvausiantis projekte.
Vis dėlto, pasak savivaldybės, pirmajame darbo grupės posėdyje dalyvavęs S. Eidrigevičius „toliau dalyvauja dialoge dėl menų centro ateities ir tiki jo nauda ne tik Panevėžio miestui, bet ir Valstybei, menui ir kultūrai“.
T. Jukna sako, kad statybos bus vykdomos nepaisant to, ar pavyks išspręsti konfliktą bei sutarti dėl papildomos paramos.
„Su finansavimu, ar be jo, tas kelias būtų jau nekeičiamas, t.y. bet kokiu atveju darbai būtų tęsiami, tik būtų skirtingi scenarijai: vienu atveju, tas būtų padaroma taip, kaip suplanuota, finansuojant iš trijų šaltinių, kitu atveju, greičiausiai, darbai būtų tęsiami savivaldybės biudžeto lėšomis, po to būtų ieškoma ir Europos Sąjungos finansavimo, kitų galimybių“, – sakė T. Jukna.
Lieka daug neatsakytų klausimų
Naujoje darbo grupėje dalyvaujantis kultūros viceministras V. Gasparavičius BNS sakė, kad ministerija sveikina savivaldybės iniciatyvą suburti darbo grupę, kuri toliau nagrinės neatsakytus klausimus dėl centro, bet jų lieka daug.
„Savivaldybės pasiruošimas šio projekto veikloms, vizijai, matymui nėra toks, kokio tikėtųsi Kultūros ministerija. Mūsų nuomone, prasminga, kad darbo grupė dirbtų intensyviau. Darbo grupė nėra apie tai, ar statyti Eidrigevičiaus centrą, ar ne, sutarėme, kad klausimai yra, koks turėtų būti centras, jei jis būtų statomas vienoje ar kitoje vietoje, dabar ar vėliau“, – sakė jis.
Anot jo, pagrindiniai klausimai yra du: dėl statybų teisėtumo ir dėl S. Eidrigevičiaus dalyvavimo projekte.
Viceministras pažymi, kad ginče dėl statybų leidimo teismas yra patvirtinęs taikos sutartį, tačiau pats menininkas nėra išreiškęs galutinės pozicijos. Pasak V. Gasparavičiaus, S. Eidrigevičius kelia klausimą dėl centro koncepcijos, kaip bus užtikrinta menų įvairovė, kino rodymas.
„S. Eidrigevičiaus dalyvavimas projekte, dalyvavimo užtikrinimas, jo sutikimas duoti vardą, paskolinti, išnuomoti, padovanoti ar kažkaip kitaip perleisti darbus – tai antrasis dėmuo. Į antrąjį aiškaus atsakymo ministerija neturi (...). S. Eidrigevičius norėtų koncepcijos. Aš supratau, kad jis mielai pareikštų savo nuomonę, jei būtų kažkokia koncepcija, jos nelabai yra“, – sakė V. Gasparavičius.
Viceministras pažymėjo, kad į visus klausimus, ar centras turėtų atsirasti minimoje vietoje, turėtų atsakyti „Panevėžio bendruomenė ir politikai“.
„Mes laukiame savivaldybės atsakymų į užduotus klausimus. Į kai kuriuos gavome, į kai kuriuos – ne, tai jų neturėdami, negalime pasakyti, ar projektui pritariame, ar ne“, – kalbėjo jis.
Planai
3,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto dabartinio kino centro „Garsas“ pastatą planuojama pastatyti vėliausiai 2023-iųjų pavasarį, darbus už 9 mln. eurų vykdo „Panevėžio statybos trestas“.
SEMC pastate numatoma Stasio Eidrigevičiaus kūrinių kolekcijos ekspozicinė erdvė, keičiamų parodų erdvė, kurioje bus demonstruojami žymių Lietuvos ir užsienio menininkų kūriniai. Taip pat menų centre atsiras edukacinių užsiėmimų ir kūrybinių dirbtuvių erdvės, o lauko ekspozicijos erdvės su menu supažindins ne tik menų centro lankytojus, bet ir pro šalį einančius panevėžiečius.
Šalia menų centro ketinama įrengti ir atskirą 80-čiai žiūrovų skirtą nekomercinio kino salę, vėliau numatyta ir kita didesnė daugiafunkcinė erdvė, kurioje taip pat bus galima rodyti nekomercinį kiną, organizuoti kitus renginius.
Sovietmečiu statytas „Garso“ kino teatras duris atvėrė 1968-aisiais.
