„Kūryba prasidėjo nuo klausimo sau, ką padovanoti bičiuliams per vestuves. Esu rankdarbių mėgėja, todėl nutariau jiems sukurti darną ir ramybę simbolizuojantį šiaudinį sodą, kuris saugotų, skleistų meilę, neštų laimę.
Tokią tradiciją ilgą laiką senovės lietuviai puoselėjo sveikindami jaunavedžius“, – tvirtino sodų rišėja kaunietė Vilhelmina Raubaitė-Mikelionienė.
Šioje parodoje tautodailininkė pristatė keletą savo darbų. Jų sukurs ir daugiau, jau baigia dar vieną sodą.
Sielos šviesa sodus vadinanti moteris juos rišti pradėjo 1989 metais. Šį užsiėmimą pomėgiu vadinanti V.Raubaitė-Mikelionienė per daugiau nei tris dešimtmečius pagamino kelis šimtus kūrinių.
„Atgimimo laikais sodais apdovanojau turbūt visus draugus. Ir toliau juos gaminu savo namams puošti, parodoms, dovanoms“, – kalbėjo kūrėja.
Tenka ieškoti tinkamų šiaudų
V.Raubaitės-Mikelionienės teigimu, bene sudėtingiausia yra pas ūkininkus gauti šiaudų, ypač ruginių, kurie yra itin tvirti, ir juos paruošti mirkant, karpant. Po to prasideda kruopštus, kantrybės reikalaujantis darbas.
„Sodai atskleidžia kūrėjo fantaziją, todėl jų būna labai įvairių. Įprastai sodas pradedamas rišti nuo vieno taško, pirmiausia surenkami keturi trikampiai, kurie paskui sudaro pirmąjį kvadratą.
Toliau sodas „auginamas“ iki tam tikro dydžio, kol pasiekia didžiausią perimetrą, o po to atvirkštine tvarka ima mažėti ir baigiasi tokiais pat keturiais trikampiais“, – aiškino darbo subtilumus tautodailininkė.
Sodui sukurti paprastai vienos dienos nepakanka. Šiam darbui reikia gerokai daugiau laiko. Priklausomai nuo dydžio, tankumo, puošybos, sodo rišimas gali užtrukti kelias dienas, o kartais ir kelias savaites.
Kūrinius papuošia karpiniais
Kaunietė Eglė Vindašienė parodoje pristato karpiniais puoštą šiaudinį sodą.
Moteris tvirtino, kad sodų rišimu susidomėjo 1992 metais vienoje vasaros stovyklų. Nuo to laiko tautodailininkė pagamino daugybę sodų. Beveik visus padovanojo, siekdama artimiesiems ir draugams per gimtadienius, vestuves ar krikštynas suteikti laimės.
„Mano kurti šiaudiniai sodai yra ne tik namų interjero puošmena, bet pirmiausia visa jungiantis pasaulis, kuris neturi pradžios ar pabaigos, viršaus ar apačios, kairės ar dešinės. Tai – gėrio šaltinis“, – kalbėjo per karantiną prie sodų rišimo dažnai prisėdanti E.Vindašienė.
Žavi neribotomis galimybėmis
Kaunietė rišdama sodą įpina linkėjimų, šviesių minčių. Be to, kaskart kurdama ji prisiliečia prie labai gilių mūsų tautos kūrybos šaknų.
„Sodai žavi savo formomis, griežta geometrija ir kartu neribotomis galimybėmis, galimybe tęsti tai, ką sukūrė protėviai“, – teigė pašnekovė.
Kaunietė turi išskirtinę sodų gaminimo techniką – šiaudinius dirbinius ji puošia popieriniais karpiniais, kuriuos vadina užuolaidomis, saugančiomis privatumą, suteikiančiomis namams jaukumo. E.Vindašienė šiuos kūrinius yra gaminusi iš įvairių javų šiaudų, nendrių, smilgų.
Pamatyti bus galima atlaisvinus karantiną
Geriausių Lietuvos sodų rišėjų kūrybą atlaisvinus karantino ribojimus bus galima išvysti Perkūno name Kaune, parodoje „Sodų sakmės“.
Joje eksponuojama apie septynias dešimtis įvairaus dydžio ir formų šiaudinių sodų, kurtų beveik pusšimčio rišėjų iš visos Lietuvos. Didžiąją dalį skirtingą sodų rišimo patirtį ir unikalų braižą turinčių tautodailininkų darbų drąsiai galima pavadinti išskirtinio dėmesio vertais meno kūriniais.
Neabejojama, kad darbų parodoje bus dar daugiau. Per karantiną turėdami daugiau laisvo laiko šio meno puoselėtojai kuria dar intensyviau ir kruopščiau.
