Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį išreiškė užuojautą dėl lietuvių kultūros veikėjo, bibliofilo ir kolekcininko Vidmanto Staniulio mirties.
„V. Staniulis, negailėdamas nei laiko, nei širdies, mokė mane orientuotis nepaprastai turtingame knygos pasaulyje“, – užuojautoje teigė šalies vadovas.
„Jis buvo išskirtinė asmenybė, mylėjusi senąsias lietuviškas knygas, elementorius ir gramatikas. Labai pasigesiu mūsų ilgų, nuoširdžių ir įtraukiančių pokalbių“, – sakė jis.
Dabartinė XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė sakė, kad tai skaudi netektis visai skaitančiųjų visuomenei.
„Pagrindinė jo aistra ir meilė buvo bibliofilija, tačiau tiek pašėlusiai plakusi jo širdis meile knygai sudegė. Mūsų atmintyje liks jo – daugybės knygų leidėjo ir įvairių iniciatyvų sumanytojo paveikslas“, – sakė D.Poškienė.
V.Staniulis buvo ne tik bibliofilas, kolekcininkas, bet ir kultūros mecenatas. Jo dovanos saugomos Valdovų rūmuose, Lietuvos mokyklose, bibliotekose, įvairiuose muziejuose. 1993 metais Kaune jo įkurtas antikvariatas tapo ir bibliofilų meka. Jame lankėsi ir prezidentas Gitanas Nausėda.
V.Staniulis buvo vienas iš pagrindinių XXVII knygos mėgėjų draugijos atkūrimo iniciatorių. Draugija buvo atkurta 1993 metais. Nuo 1994 metų jis prisidėjo rengiant Knygos šventes, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Jo iniciatyva gimė „Geriausiai parengto ir išleisto bibliofilinio leidinio“ konkursai.
Gimtuosiuose Sintautuose jo iniciatyva organizuotas Prano Vaičaičio paminklo pastatymas. Tai lyg simbolis ir dovana Zanavykų žemei.
Už nuopelnus Kauno, Lietuvos kultūrai V.Staniulis buvo apdovanotas II laipsnio Santakos medaliu.
„Pažinti ir atpažinti senąją knygą, išskaityti užkoduotas datas, autorius, gebėjo tik bibliofilų bibliofilas Vidmantas Staniulis. Išauginęs ne vieną kolekcininką, padėjęs rinkti, saugoti vertingą palikimą, jis liks tikru knygos kultūros istorijos žinovu“, – sakė D.Poškienė
V.Staniulis gimė 1950 m. gegužės 13 d. Kiaulupiuose (Sintautų valsčius). 1968 baigė Sintautų vidurinę mokyklą.
Surengė daugiau kaip 20 parodų (Lietuviškos kontrafakcijos, Lietuvos kalendoriai, M. Mažvydo „Katekizmui“ 450, Lietuvos mokyklų 600 m., Spaudos draudimas 1864–1904, „Aušros“ kelias ir kitos).
1994 metais jis Kaune atidarė savo antikvarinį knygyną.
Sudarė ir išleido knygas: XXVII knygos mėgėjų draugijos metraštis (su kitais, 3 tomai 2004), „Moterys, arba cherchez la femme“ (2007), „Lietuvių kalbos istorija“, „K. Donelaičio Metai“ (faksimilinis 1918 leidinys), „Diagnozė: bibliofilija“ (su kitais), albumą „Tarpukario šeimos“ (visos 2008), „Muziejus, kultūros vertybės, žmogus“ (su M. Puodžiukaitiene, 2009), „Šalis ta Lietuva vadinas“ (su kitais, 2014).
