Laukdami žiemos švenčių Kauno apskrities viešosios bibliotekos darbuotojai surengė bendrą akciją su asociacija „Kauno „Arkos“ bendruomenė“. Šios bendruomenės nariai yra intelekto negalią turintys žmonės.
Padedami kitų jie kuria įvairius smulkius suvenyrus ir indus, kurie puikiai tinka kalėdinėms dovanoms ir kurių apsilankius „Arkoje“ būdavo galima įsigyti. Kadangi dabar to padaryti neįmanoma, bibliotekos darbuotojai nusprendė visuomenei daugiau papasakoti apie šios bendruomenės narius ir jų darbelius, jų dovanojo ir savo skaitytojams.
Patys „Arkos“ nariai taip pat papasakojo apie savo veiklą ir negailėjo linkėjimų žiemos švenčių proga.
Patalpas skyrė jėzuitai
Kauno pakraštyje, Sargėnuose, Pienių gatvėje, jau 10 metų veikia savarankiško gyvenimo namai „Arka“ ir prie jų 2014 metais įkurtos socialinės dirbtuvės, kuriose gaminami keraminiai indai ir papuošalai, žvakės, dirbiniai iš veltos vilnos, žvakės ir įvairūs kiti suvenyrai. Šie namai ir dirbtuvės skirtos intelekto negalią turintiems žmonėms. Juos „Arkos“ darbuotojai vadina bičiuliais.
Šiuos namus įkūrė kaunietis socialinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto lektorius Gedas Malinauskas. Vyras pasakojo, kad turėjo asmeninės patirties, kad intelekto negalią turintiems žmonėms labai sunku integruotis į visuomenę, nes ji nėra pasirengusi priimti ir suprasti kitokių žmonių.
Jis išgirdo apie tarptautinę „Arkos“ federaciją, kurią dar 1964 metais Prancūzijoje įkūrė Jeanas Vanier.
Prieš 11 metų kaunietis Kauno arkivyskupijos Piligrimų centre kartą per mėnesį pradėjo organizuoti susitikimus su intelekto negalią turinčiais žmonėmis, kiek vėliau augančiai bendruomenei namus suteikė jėzuitai.
„2013 metais pradėjome bendrauti su tarptautine „Arkos“ organizacija, kuri 2015-aisiais mums suteikė bendruomenės vardą. Šiuo metu turime namus, kuriuose nuolat gyvena 6 bičiuliai ir jiems padedantys asistentai. Taip pat turime ir dirbtuves, kuriose lankosi „Arkos“ gyventojai ir dar 9 bičiuliai, gyvenantys kituose globos namuose, bei 15, kurie gyvena savo namuose su šeimos nariais. Tai – 21–58 metų žmonės iš Kauno ir Kauno rajono“, – pasakojo G.Malinauskas.
Darbai – galimybė užsidirbti
„Arkos“ įkūrėjo ir drauge su juo dirbančių asistentų tikslas – ne tik suburti draugišką bendruomenę, bet ir padėti bičiuliams prisitaikyti prie gyvenimo, kad jie neliktų vieni ar tik su artimaisiais uždaryti tarp keturių savo namų sienų.
„Mes esame bičiulių mokytojai, o jie – mūsų širdies gydytojai. Jie labai nori bendrauti, džiaugtis gyvenimu, nenori būti vieni, nori mylėti ir būti mylimi. Bičiuliai tiesiai pasako, jei kas nors nepatinka. Savo jausmus jie reiškia atvirai, mums to reikia pasimokyti“, – kalbėjo G.Malinauskas.
Dalis bičiulių mokomi tvarkyti aplinką, pjauti žolę ar atlikti kitus nesudėtingus darbus.
Tokius darbininkus jau pradėjo priimti ir įvairių įmonių darbdaviai.
Kita dalis lankosi dirbtuvėse, kur kuria įvairius keraminius indus, papuošalus, taip pat gamina žvakes, muilą. Dirbti jiems padeda profesionali keramikė ir kiti asistentai. Visi drauge jie ruošia ir maistą, nes namuose būna visą dieną.
Artėjant Kalėdoms bičiuliai kiekvienais metais prigamindavo įvairių suvenyrų, kuriuos pirko įmonės ir pavieniai žmonės, ieškoję dovanų. Tokiu būdu „Arkos“ bendruomenės nariai galėjo užsidirbti.
Ši bendruomenė gyvena iš rėmėjų aukų, iš nevyriausybinėms organizacijos skirtos paramos ir laimėdami įvairių projektų finansavimą.
Virusą norėjo nušauti
Ši žiema bendruomenei tapo išbandymu. Prasidėjus karantinui „Arkos“ namuose liko gyventi tik čia įsikūrę žmonės. Kiti lankytojai liko savo namuose ar kitose globos įstaigose.
Bičiuliai dabar jaučia bendravimo stygių, todėl asistentai kiekvieną dieną su jais bendrauja internetu, kartu meldžiasi, dalijasi savo rūpesčiais ir džiaugsmais.
„Neretai jie nesupranta, kodėl turi likti namuose, kas vyksta pasaulyje, kodėl jie priversti pakeisti savo įpročius. Vienas bičiulis pasakojo, kad norėtų nušauti virusą, nes jam neramu, kad jis siaučia, bet to viruso nesimato.
Reikėjo paaiškinti, kad tai liga ir kaip ja užsikrečiama. Reikėjo pasitelkti vizualinę kalbą, parodyti, kaip tas virusas atrodo, taip pat paaiškinti apie kaukių dėvėjimą, būtinybę plautis rankas“, – pasakojo G.Malinauskas.
Taip pat kai kurie bičiuliai bijo iškelti koją iš namų.
„Bet jei žmonės gyvena kur nors atokiai, pavyzdžiui, Kauno rajone, kur aplinkiniai namai toli, jie gali išeiti pasivaikščioti. Mūsų žodžiais jie pasitiki“, – sakė G.Malinauskas.
Pasibaigus pirmajam karantinui susitikimas bendruomenės namuose buvo labai audringas. Liejosi ir beprotiško džiaugsmo, ir pykčio, kad ilgai nebuvo galima matytis, emocijos. Tai buvo netikėta. Dabar „Arkos“ specialistai jau žino, ko tikėtis ir kas bus šiam karantinui pasibaigus, kaip reaguoti į tokias bičiulių emocijas.
Svajonė – vėl susiburti
Vis dėlto net ir likę namuose bičiuliai neprarado galimybės kurti kalėdinius suvenyrus, kuriuos galėtų įsigyti visi norintys.
„Jau buvo pagaminta nemažai pusgaminių. Asistentai juos bičiuliams vežė į namus. Jie pabaigdavo gaminius, juos šlifuodavo, suverdavo karolius iš molio ar vilnos. Dirbiniai ir vėl būdavo surenkami iš jų namų“, – pasakojo G.Malinauskas.
Viena „Arkos“ bičiulių Erika pasakojo, kad jai labai patinka daryti didelius dubenis.
„Iš pradžių sukočioju molį, tada dedu ant lempos rankšluostuką, tada dedu molį. Nupjaunu nereikalingus kraštus, po to servetėle įspaudžiu raštą ranka. Kelias dienas džiūsta, o aš darau kitus darbelius, pavyzdžiui, žvakides, dubenėlius – kas ką užsako. Vėliau ant dubens pasodiname paukščiukus ir jie labai tinka vestuvėms. Labai daug laimės ir širdies įdėta“, – kalbėjo Erika.
Jos kelias į „Arkos“ bendruomenę prasidėjo nuo to, kai G.Malinauskas pasiūlė ją įkurti.
„Mano tas kelias didelis, ilgas ir mielas. Man patinka „Arka“ dėl to, kad čia galima būti taip, kaip nesibūna namuose. Namuose būnu liūdna, vieniša, nes niekas ten nekalba su manimi. O čia galiu išreikšti savo jausmus ir rasti ramybę. „Arka“ padeda išeiti iš negeros būsenos. Šypsenos, juokas, buvimas, draugystė, nuoširdumas, paprastumas, ideologija. Viskas patinka ir net barniai čia kitokie.
Tam, kas gaus mano darbelį, linkiu, kad jis būtų laimingas ir nors kartą pagalvotų apie mane, kai gaminau šį darbelį. Kad pagalvotų apie žmones, kurie turi kitokią galią, supranti? Šiltų švenčių!“ – atviravo ir linkėjo Erika.
Kitas bičiulis Renatas prisiminė, ką veikdavo „Arkoje“, kai ten galėdavo lankytis, ir perdavė linkėjimus švenčių proga.
„Jei ne „Arka“, sėdėčiau namuose. „Arkoje“ virtuvėje padedu, kartais prie molio. Ateinu su draugais pabendrauti, važiuojame kur nors. Geriausia yra bendrauti, tam reikia geros nuotaikos. Jei nuotaika prasta, reikia ją pralinksminti: ranką padėti ant peties, gėlę paduoti, pabūti šalia.
Galvojau, kad draugai mane pamiršo, o kai brolis pirmą kartą atvedė čia, pasidarė linksma. Norėčiau palinkėti, kad dar daugiau draugų ateitų į „Arką“. Ir bičiulių. Norisi su naujais susidraugauti. Linkiu, kad šiais metais Kalėdos būtų linksmos. Kad kiekvienas užsidegtų žvakutę ir kiti metai būtų dar geresni“, – sakė Renatas.
Bičiulis Mantas šiemet gamino vazas „Apkabinimas“ ir prisiminė savo veiklą „Arkoje“.
„Dažnai einu į keramiką. Per dažnai. Norėtųsi pakeisti veiklą, eiti į virtuvę. Labiausiai patinka virtuvė. Patinka bendrauti su žmonėmis. Kai kurie žmonės nesupranta, kad manęs nereikia kutenti. Kai gaminu molio dirbinius, įdedu dalelę savęs“, – apie save pasakojo Mantas.
Kol kiti žmonės svajoja apie dovanas, kuriomis galbūt virs ir „Arkos“ bendruomenės gaminiai, bičiuliai sutartinai sakė, kad geriausia dovana jiems būtų galimybė vėl lankytis „Arkoje“.
Dirbinius dovanojo skaitytojams
Julija Genienė
Kauno apskrities viešosios bibliotekos edukacinės
veiklos koordinatorė
„Su „Arkos“ bendruomene bendraujame nuo 2017 metų. Juos, kaip ir kitų socialinę atskirti patiriančių grupių narius, pradėjome kviesti į pas mus organizuojamus renginius, mūsų edukatoriai vyko ir pas juos į svečius.
Ankstesniais metais bičiuliai dalyvaudavo bibliotekoje rengtose kalėdinėse mugėse, atveždavo savo gaminių.
Šiemet, kai to daryti negalima, bet labai svarbu padėti kitiems žmonėms, įsigijome bičiulių sukurtų suvenyrų ir indų. Jų nupirkome ir dovanojome savo skaitytojams, kurie lankėsi socialinėje bibliotekos paskyroje. Laimėtojai buvo atrenkami burtais. Taip pat „Arkos“ bendruomenės nariai toje pat paskyroje pasakojo apie save.
Tikimės, kad daugiau žmonių susipažins su šia bendruomene, jos nariais ir neliks abejingi.“
