Pasak moters, jos daug ką domina ir jų kolekcininkų mūsų šalyje yra ne vienas.
Vis dėlto Eglutės žaisliukų muziejus Lietuvoje – vienintelis.
Viskas prasidėjo, kai Violeta maždaug prieš dešimtį metų sumanė bibliotekoje surengti senų kalėdinių puošmenų ir kitos atributikos parodą ir pakvietė gyventojus atnešti, kas ką įdomaus turi.
Paroda įvyko, o miežiškiečiai ir toliau į biblioteką atnešdavo, ką gražaus aptiko spintoje ar rūsyje. Taip ir kilo idėja įkurti Eglutės žaisliukų muziejų.
Violeta atsimena, kad kai savo namuose atrinko, ką neš į parodą, iš kito kambario atbėgo jos moksleivė dukra ir paprašė, kad mama neišneštų žaisliuko laikrodžio, rodančio be penkių minučių dvylika. Jis nuo mergaitės vaikystės kabodavo jų namuose ant eglės viršūnės, taigi buvo jai labai brangus.
Eglutės žaisliukų muziejus gyvuoja jau septynerius metus. Jis nėra privatus, priklauso Miežiškių gyventojų bendruomenei. Kai vyko svarstymai, daugelis žmonių tokiai idėjai pritarė, taigi sumanymas virto realybe.
„Muziejaus kūrimas užkariavo kai kurių iš mūsų širdis ir protą. Stebėjausi, kad į puošmenų paieškas dar entuziastingiau nei moterys kibo kai kurie vyrai – jie jų ieškojo ne tik savo, bet ir giminaičių ar draugų namuose“, – pasakojo muziejaus įkūrėja.
Ir dabar ji kartais sulaukia siuntinių iš žmonių ar įstaigų su įdomiais eksponatais, o kartais tiesiog randa paliktą maišelį prie muziejaus durų. Net ir vienas sąvartyno darbuotojas, aptikęs seną įdomų eglės papuošalą, perduoda jį muziejui.
Šventės be lankytojų
Šios Kalėdos muziejuje bus tylios ir ramios, be lankytojų. „Susidomėjusiųjų buvo, bet teko jiems pasakyti, kad jei norime kitų švenčių sulaukti sveiki ir linksmi, šias reikėtų pasėdėti namuose“, – sakė Violeta.
Užtat muziejaus eksponatais norintieji galėjo pasigrožėti šią vasarą – gal ir keista, bet kalėdinis muziejus lankytojų laukia ištisus metus. Jį keliones po Lietuvą mėgstantys žmonės mielai lanko ir šiltuoju metu per atostogas, o šią neįprastą vasarą lankytojų dar padaugėjo.
Muziejuje dabar apie 3 tūkst. eksponatų – tai ne tik eglutės papuošalai, bet ir žvakutės, Senio Šalčio, Snieguolės, Spragtuko figūros, dirbtinės eglutės, karnavaliniai kostiumai. Dauguma jų – iš sovietmečio, bet yra ir senesnių eksponatų, iš tarpukario ar dar anksčiau.
„Man net širdis sudrebėjo, kai gavau nuotraukas, o vėliau ir du eglės papuošalus, kurie yra dar iš Viktorijos laikotarpio, t.y. XIX a. pabaigos ar XX a. pradžios.
Juos įteikusi moteris pasakojo, kad jie buvo jos močiutės, kuri gyveno Latvijoje, o vėliau kraustydamasi į Lietuvą atsivežė su savimi.
Jie iš popieriaus ir tokios keistos sintetinės medžiagos, kurią net sunku apibūdinti. Tikriausiai pagaminti Vokietijoje.
Teko girdėti kalbų, kad tarpukariu puošmenos buvo gaminamos ir Lietuvoje, tačiau tokių neturime, dauguma pačių seniausių – iš Vokietijos, o vėlesnės – iš Rusijos“, – pasakojo Violeta.
Seniausi stikliniai eglutės papuošalai buvo pagaminti Vokietijoje, Tiuringijos krašte 1843 m., kai stiklapūčiai sumanė išpūsti obuolius. Vietoj jų išėjo tiesiog burbulai, bet ir tie metams bėgant labai išpopuliarėjo.
Rečiausi eksponatai
Dar vienas V.Karklytei labai mielas eksponatas – Kariljono ordinas. Vargu ar kitas toks egzempliorius yra Lietuvoje. Pirktas jis internetiniame aukcione – retų eksponatų, kurių jokios močiutės sandėliuke tikriausiai jau neaptiksi, muziejus kartais įsigyja.
„Kariljono ordinas mus pasiekė iš Rusijos, kur jie buvo paplitę iki 1917 m. Tai realaus prancūziško ordino kopija, pagaminta iš kartono ir folijos, papuošta atlasine juostele.
Juos rūmuose ir dvaruose jaunimas įsisegdavo per pobūvius, o po to sukabindavo ant eglutės“, – pasakojo Violeta.
Ją džiugina ir daug kitų įdomių eksponatų. Tarkim, lietuviškas atvirukas, išsiųstas 1920 m. Jame žmogus sveikina savo artimąjį šv.Kalėdų proga ir kartu pasidžiaugia, kad nuversta bolševikų valdžia.
Mieli ir labai seni lėktuvėlio formos eglutės žvakučių laikikliai. O yra ir tokių laikiklių, kurie sukdavosi veikiami žvakutės skleidžiamos šilumos.
Dauguma eglutės papuošalų buvo gaminami iš stiklo arba plastiko, bet yra ir tokių, kurie pagaminti iš keistesnių medžiagų – kartono, putplasčio, vielos ir net presuotų pjuvenų.
O Antrojo pasaulinio karo metais eglės papuošalai net ir gamyklose buvo gaminami iš perdegusių elektros lempučių.
Lemputės cokolis buvo nuimamas, o stiklas nudažomas įvairiomis spalvomis.
Svajonės pildosi
Apie kokius naujus įdomius eksponatus Eglutės žaisliukų muziejaus įkūrėja svajoja?
„Dauguma mano svajonių jau išsipildė. Liko tik viena, kuri kažin ar virs realybe, – tai būtų žaisliukas iš Dresdeno kartonažo.
Jie gaminti XX a. pradžioje iš kartono ir folijos ir yra labai brangūs, aukcionuose kainuoja apie 200–250 dolerių.
Bet man jie tikri šedevrai – įsivaizduokite, tarkim, mažytę karietą, kuri turi atvaizduotus tikroviškus ratus, vežiką ir arklį“, – entuziastingai dėstė V.Karklytė.
Pasak muziejaus įkūrėjos, visi eglutės papuošalai, kurie pagaminti iki 1967 m., dabar laikytini antikvarinėmis vertybėmis (minėtais metais prasidėjo masinė jų gamyba). Tad gal ir jūs namuose turite antikvarinę vertybę, apie kurią iki šiol nežinojote?
