Praėjusių metų birželio mėnesį Vyriausybė patvirtino kultūros ministro vadovaujamos darbo grupės baigtą rengti Lietuvos kultūros politikos strategiją. Ilgalaikė strategija iki 2030 metų parengta siekiant užtikrinti reikšmingą kultūros indėlį kuriant darnią Lietuvos visuomenę. Šis dokumentas remiasi nuostata, kad kultūra yra lemiamas nacionalinės pažangos, asmens ir bendruomenės savivertės, įvairių kūrybingumo formų bei inovacijų veiksnys. Strategijoje iškeliamos svarbiausios dabartinės Lietuvos kultūros sektoriaus problemos, iššūkiai, sisteminiai poreikiai, užduotys ir reikalingi pokyčiai, siekiant įtraukia kultūra prisidėti prie darnios visuomenės ir gerovės kūrimo. Susitelkiama į tokias nuostatas, kurios horizontaliai veiktų įvairias kultūros sritis, tad galėtų sukurti didžiausią pozityvų efektą. Lietuvos kultūros politikos strategija nubrėžia tris kryptis: pirma, subalansuota ir integrali kultūros politika, antra, kūrybinga asmenybė ir stiprios tapatybės visuomenė ir, trečia, vertę kurianti kultūra.
Kuriant efektyvesnę kultūros paveldo apsaugos sistemą, kultūros ministro įsakymais patvirtinta Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos koncepcija ir įgyvendinimo 2020–2024 m. veiksmų planas. Plane numatytais veiksmais siekiama efektyvinti materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos valdyseną, užtikrinti jo ištyrimą, atskleidimą, susisteminimą ir išsaugojimą. Taip pat numatyti veiksmai stiprinant materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo vertės suvokimą, jo įvairovę, savitą skirtingų kultūrinių tradicijų sąveiką, pasireiškiančią per kultūros raiškos įvairovę. Dalis plano veiksmų skirta stiprinti dialogą su paveldo bendruomene, įtraukti į diskusijas ir investuotojus, stiprinti ir tobulinti finansinių ir nefinansinių paskatų sistemą.
Kaip vienas svarbesnių šio laikotarpio darbų išskirtinas Kultūros ministerijos parengtas, Vyriausybės patvirtintas ir Seimui pateiktas Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas. Per atkurtos nepriklausomos valstybės gyvavimo laiką buvo priimta ir tobulinta 20 atskiras kultūros sritis reglamentuojančių įstatymų. Tačiau jų kūrimas ir keitimas vyko fragmentiškai, nenustačius ir nesusitarus dėl vieningos sistemos. Naujuoju įstatymu siekiama sujungti, fundamentaliai įtvirtinti, išbaigti ir suprojektuoti ateičiai visą mūsų kultūros teisėkūros ansamblį.
Vienas svarbiausių iššūkių, 2018 metų pabaigoje M. Kvietkauskui pradėjus vadovauti Kultūros ministerijai, buvo stabilizuoti tuo metu kritinę Gedimino pilies kalno Vilniuje būklę, suplanuoti kompleksinius jo tvarkybos darbus. Ministerijos ir Lietuvos nacionalinio muziejaus pastangomis kalno būklė šiuo metu yra žymiai stabilesnė, efektyviai suveikė laikinosios apsaugos priemonės, rezultatus duoda ir beveik užbaigti Gedimino kalno aikštelės ilgalaikiai tvarkybos darbai. Šie darbai sprendžia atmosferinių kritulių surinkimo bei nuvedimo nuo aikštelės problemą, taip žymiai sumažinant nuošliaužų grėsmės tikimybę ir stabilizuojant šlaitus bei viso kalno būklę.
Šiuo metu baigiamas rengti kompleksinis viso kalno sutvarkymo projektas, pabaigti visi tam reikalingi tyrimai, užsitikrintas 13 mln. eurų finansavimas. Didžiąją dalį šios sumos sudaro Europos Sąjungos struktūrinių ir investicijų fondų lėšos, jos bus skirtos ne tik kalno tvarkybos darbams, bet ir turistinei Gedimino kalno infrastruktūrai gerinti ir vystyti. Visa reikiama lėšų suma paaiškės Nacionaliniam muziejui gavus šiuo metu ekspertų vertinamą galutinį projektą dviem etapais – dar šiemet turėtų būti pateiktas pietrytinės kalno dalies, o kovo mėnesį – visos likusios nesutvarkytos kalno dalies projektas. Planuojama, kad sklandžiai įvykus viešiesiems pirkimams pirmieji kompleksiniai pietrytinės kalno dalies sutvarkymo darbai, apimantys šlaito, Aukštutinės pilies liekanų pagrindų bei gynybinės sienos sutvarkymą, turėtų prasidėti 2021 m. pavasarį, likusios nesutvarkytos kalno dalies – kitų metų antrąjį pusmetį. Užbaigus šiuos darbus kalnas bus galutinai sutvarkytas, o esamos rizikos – pašalintos.
Nuo koronaviruso (COVID-19) pandemijos nuostolius patiriančiam kultūros sektoriui skirta per 75 mln. eurų. Tai parama kino industrijai skatinti (6,2 mln.), parama kultūros ir meno organizacijoms (16,35 mln.), kūrybinių prastovų skyrimas meno kūrėjams (0,8 mln.), muzikos instrumentų įsigijimui (0,83 mln.), bibliotekų fondų komplektavimui – knygoms ir kitiems spaudiniams įsigyti (1,7 mln.), Kultūros ministerijos žinioje esančių įstaigų veiklos užtikrinimui (4,456 mln.), Kultūros ministerijos žinioje esančių įstaigų infrastruktūrai atnaujinti (18,986 mln.), savivaldybių kultūros įstaigų infrastruktūros atnaujinimo projektams (26,3 mln. eurų).
Kultūros ministerija kartu su Vyriausybe ir kitomis atsakingomis institucijomis dėjo visas pastangas, kad koronaviruso sukelti padariniai kultūros sričiai ir joje dirbantiems žmonėms turėtų kuo mažesnę įtaką.
Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane kultūros sektoriui paremti numatyta daugiau kaip 15 mln. eurų, kultūros edukacijos projektams – per 2 mln. eurų, specialios kultūros čekių programos įgyvendinimui – dar 7 mln. eurų.
Su koronaviruso padariniais padėjo kovoti ir šalies kultūros įstaigos: Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras siuvo apsaugines kaukes, bibliotekos 3D spausdintuvais gamino apsauginius skydelius medikams, o kultūros įstaigos savo paslaugas perkėlė į virtualią erdvę taip prisitaikydamos prie pandemijos padiktuotų sąlygų.
Nuosekliai didinti kultūros darbuotojų atlyginimai. Seimo priimtame 2020 metų biudžete įtvirtintas atlyginimų didinimas kultūros ir meno darbuotojams, taip pat skiriamas papildomas finansavimas kitiems kultūros srities būtiniems poreikiams.
Kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams didinti valstybės biudžete skirta 14,1 mln. eurų. Tai sudarė sąlygas vidutiniškai 10 proc. didinti atlyginimus Kultūros ministerijai ir kitoms ministerijoms pavaldžių įstaigų kultūros ir meno darbuotojams.
Savivaldybių kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams didinti numatyta 2,4 mln. eurų. Tai leido savivaldybių kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus didinti 7 proc. Kultūros ministerija kreipėsi į savivaldybių vadovus, prašydama solidariai prisidėti prie atlyginimų didinimo 3 proc., kad ir savivaldybių kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai iš viso didėtų 10 proc. (2019 m. savivaldybių kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestis vidutiniškai padidėjo 6,5 proc.).
Šių metų gegužę 65-ioms apskričių ir savivaldybių viešosioms bibliotekoms buvo papildomai paskirstyta 1,7 mln. eurų fondų komplektavimui – knygoms ir kitiems dokumentams įsigyti. Bendra 2020 m. suma knygoms ir spaudiniams įsigyti sudaro 4 mln. 46 tūkst. eurų. Tai viršija Europos Sąjungos vidurkį: vienam gyventojui viešojoje bibliotekoje Lietuvoje jau tenka 1,45 Eur, ES šalių vidurkis – 1,22 Eur.
2010 metais finansavimas šiam tikslui buvo sumažintas iki 649 tūkst. eurų.
Dar viena svarbi aptariamo laikotarpio Kultūros ministerijos iniciatyva – nemokamas muziejų lankymas. Nuo 2019 m. pradžios kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį buvo atvertos Kultūros ministerijai pavaldžių Lietuvos muziejų durys. Kai dėl pandemijos nėra nustatyti ribojimai, gyventojai kartą per mėnesį gali nemokamai aplankyti muziejų nuolatines ekspozicijas. Nemokamai 16-oje nacionalinių ir respublikinių, pavaldžių Kultūros ministerijai, ir Kernavės archeologinės vietovės muziejuje 2019 metais apsilankė 415 026 lankytojai.
Kitas projektas, itin svarbus kultūros ir švietimo sinergijai – Kultūros ministerijos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bendromis pastangomis nuo 2019 metų balandžio visa apimtimi pradėjęs veikti Kultūros pasas, kuris iš pradžių buvo skirtas tik pradinių klasių mokiniams. Šiuo metu juo gali naudotis visų klasių mokiniai, pagal Kultūros pasą jiems siūloma beveik 2500 kultūros ir meno paslaugų, kurias teikia apie 700 paslaugų teikėjų.
Kultūros pasas leido mokiniams kartu su klase ar grupėmis valstybės lėšomis lankytis įvairiausiuose kultūros ir meno renginiuose: spektakliuose, koncertuose, parodose, pažintiniuose ir edukaciniuose kultūros užsiėmimuose. Mokinio gali pasirinkti apie keturias kultūros ir meno paslaugas – kultūros renginius, kultūrinės edukacijos užsiėmimus ar kultūros renginius, kuriuose vyksta ir kultūrinė edukacija. Siūlomų paslaugų kaina svyruoja nuo nemokamų paslaugų iki 15 eurų, o kai kurios paslaugos yra nemokamos. Kultūros pasu naudojasi beveik visos šalies bendrojo ugdymo mokyklos.
Stiprinant tvarią ir skaidrią visuomenės informavimo aplinką, kuriant informacinėms grėsmėms atsparią, pilietiškai aktyvią, žiniomis įgalintą visuomenę, kultūros ministro įsakymu patvirtintos Visuomenės informavimo politikos strateginės kryptys 2019−2022 metams. Pirmuoju visuomenės informavimo politikos srities strateginiu dokumentu nustatomos pagrindinės visuomenės informavimo politikos kryptys, tikslai, uždaviniai, jų įgyvendinimo stebėsena. Kartu su strateginėmis kryptimis patvirtintas ir jų įgyvendinimo veiksmų planas. Kultūros ministerijos siūlymu periodinių kultūros ir meno leidinių kultūrinių projektų įgyvendinimo paslaugos priskirtos prie visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms. Tai leido padidinti valstybės paramos ribą iki 500 tūkst. eurų per trejus kalendorinius metus. Pagal prieš tai galiojusį teisinį reguliavimą valstybės paramos riba periodinių kultūros ir meno leidinių kultūrinių projektams buvo numatyta iki 200 tūkst. eurų per trejus metus. Per dvejus metus aktyviai bendradarbiauta su Medijų taryba, šią vasarą atnaujinta jos sudėtis. Neseniai vyko jau trečiasis kasmetinis Medijų forumas, Kultūros ministerijos organizuojamas kartu su Medijų taryba. Forume sutelkiamas dėmesys į svarbiausias visuomenės informavimo srities aktualijas, gvildenamos daugiau diskusijų keliančias temas. Medijų taryba yra prie Kultūros ministerijos veikianti patariamoji taryba, kurios pagrindinis uždavinys – padėti Kultūros ministerijai formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką visuomenės informavimo srityje. Medijų ir informacinio raštingumo temomis Kultūros ministerija taip pat surengė diskusijų ciklą „Tarp eilučių“.
Siekiant didinti atsparumą informacinėms grėsmėms jautriose, mažiausiai reguliuojamose ir priešiškai informacijai paveikiose Kultūros ministerijos veiklos srityse, pradėta kurti Informacinių grėsmių valdymo ir strateginės komunikacijos sistema. Šios sistemos rėmuose suburtame kultūros įstaigų (muziejų, archyvų, bibliotekų, scenos meno, kultūros paveldo ir kitų įstaigų) tinkle dalijamasi patirtimi apie informacines grėsmes, kuriamas koordinuotas atsakas į jas, ugdomos kultūros įstaigų darbuotojų strateginės komunikacijos, medijų ir informacinio raštingumo kompetencijos, stiprinami gebėjimai atpažinti ketinimus pasinaudoti kultūra kaip minkštąja galia ir iš to kylančias grėsmes.
