​Gražinos Arlickaitės „Scanoramos“ filmų dešimtukas – peržiūroms namuose

 

Ši drąsa labai skirtinga ir įvairuoja nuo švelnių pustonių iki garsaus riksmo, bet kaskart atskleidžia autentiškas kūrybos ir gyvenimo faktūras“, – pristatydama savo filmų dešimtuką peržiūroms namuose, teigė „Scanoramos“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė. 

 

Šiuos Europos šalių kino forumo „Scanorama“ filmus namuose bus galima pamatyti virtualioje kino salėje kinas.scanorama.lt nuo lapkričio 7–22 d.

 

 

 

Yra teorija, teigianti, kad žmogaus kraujyje nuo gimimo esama alkoholio – išlenkus taurelę, atsiveria mintys, išsisklaido nerimas ir užgimsta kūrybingumas.

 

Įkvėpti tokios idėjos, Martinas ir trys jo draugai, gyvenimo išvarginti vidurinės mokyklos mokytojai, įsitraukia į eksperimentą – darbo dienomis palaiko nuolatinį girtumą. Ilgainiui tampa aišku, kad alkoholis gal ir įsiūbavo pasaulio istoriją, bet už kasdienius veiksmus tenka atsakyti.

 

 

 

 

Kai 22 metų Raineris Werneris Fassbinderis su trenksmu įsiveržė į nedidelio, bet novatoriško Miuncheno teatro sceną, niekas nenumanė, kad įžūlus jauniklis taps vienu garsiausių vokiečių pokario kino režisierių.

 

Nepaisant ankstyvo nuosmukio, jo filmai sudrebindavo svarbiausius kino festivalius ir supriešindavo žiūrovus bei kritikus.

 

Siautulingas talentas, radikalios pažiūros, provokatyvus savęs afišavimas ir nepasotinamas meilės troškimas pavertė jį žmogumi, draskomu nenutildomo vidinio riksmo – vienu ryškiausių ir kontroversiškiausių savo laikotarpio enfant terrible.

 

 

 

 

Alisa jau kelis mėnesius nematė savo vaikų. Po sudėtingų skyrybų buvęs vyras juos pasiėmė ir išvyko į Švedijos šiaurę, kol bus paskelbtas galutinis teismo sprendimas.

 

Vidurnaktį sulaukusi verkiančio sūnaus skambučio Alisa supranta, kad nebegali delsti. Ji nusprendžia pabandyti dar kartą ir atvyksta į Šiaurę, bet jos viltys susigrąžinti vaikus galutinai žlunga.

 

Nevilties apimtai motinai lieka viena išeitis – pagrobti atžalas ir užsakomuoju skrydžiu išvykti į Kanarų salas.

 

Laikas negailestingai senka, o Alisa iš paskutiniųjų bando susigrąžinti vaikų meilę ir pasitikėjimą, rizikuodama visiškai juos prarasti.

 

 

 

 

Silvija – kūno rengybos instruktorė ir moderni šių laikų mergina. Ji ambicinga ir atkakliai siekia vienintelio tikslo – įrašais socialiniuose tinkluose skleisti žinią apie savo pagrindinį kūrinį – save.

 

Vieną dieną instagrame pasirodo jos išpažintis apie vienatvę, tik ar socialinių tinklų žvaigždė gali sau leisti būti nuoširdi?

 

Režisierius tiksliai ir negailestingai vaizduoja narcizišką nuomonės formuotojų kultūrą ir įdėmiai žvelgia kitapus blizgaus stiklo, už kurio veriasi aidinti tuštuma.

 

 

 

 

Nedidelis miestelis Serbijoje. Padienis darbininkas Nikola yra priverstas atiduoti du savo vaikus socialinei tarnybai po to, kai skurdas ir alkis paskatino jo žmoną pakelti prieš save ranką.

 

Nors vyras stengiasi sukurti tinkamą aplinką šeimai, socialinės tarnybos vadovybė atsisako grąžinti jam vaikus.

 

Išsiaiškinęs, kad vietos valdžia gali būti korumpuota, jis nusprendžia pėsčiomis per visą šalį keliauti į Nacionalinės ministerijos būstinę Belgrade. Nepaisydamas sunkumų ir vedamas meilės, tėvas siekia susigrąžinti savo vaikus.   

 

 

 

 

 

Šių dienų Berlyne įsiplieskia gyvenimo ir mirties ribas peržengianti meilės istorija, audringa, lyg atkeliavusi iš romantizmo epochos kūrinio puslapių. Pagrindinė filmo veikėja, graži mergina vardu Undinė, žavi turistus pasakojimais apie Rytų ir Vakarų Berlyno architektūrą. Tarp jų – ir svajotojas Kristofas, neatsispiriantis merginos kerams ir pamilstantis Undinę. Tačiau merginos praeitį gaubia tamsi paslaptis, susijusi su jos ankstesniu romanu.

 

 

 

 

Liza – talentinga dramaturgė, pastaruoju metu atidėjusi rašymą į šalį. Moteris su šeima gyvena Šveicarijoje, bet jos širdis liko Berlyne ir plaka tuo pačiu ritmu, kaip ir dvynio brolio.

 

Jų ryšys dar labiau sutvirtėja, kai Svenui diagnozuojama sunkios formos leukemija. Liza nusprendžia sukilti prieš likimą ir bet kokia kaina grąžinti talentingą teatro aktorių į sceną.

 

Ji visiškai atsiduoda broliui, rizikuodama sugriauti net savo santuoką.

 

 

 

 

Įkvėptas keliaujančio lėlių teatro, melancholiškas ir neturtingas Džepetas išdrožia lėlę. Jo nuostabai, ši netikėtai atgyja. Vyro gyvenimą nuskaidrina ilgai lauktas sūnus – Pinokis.

 

Jungdamas groteską ir sentimentalumą, režisierius tapo realistišką feodališkos Toskanos paveikslą, kuriame gyvenimo kontūrus brėžia skurdas ir alkis.

 

Meistriška 1883 m. parašytos Carlo Collodi pasakos ekranizacija įtraukia į turtingą ir paslaptingą vaizduotės pasaulį, kuriame „Oskaro“ laureatas Roberto Benigni įkūnija Džepetą, o Federico Ielapi – garsiausią pasaulio lėlę.

 

 

 

 

Janas Mikolašekas – valios ir atjautos įsikūnijimas. Jis talentingas, jautrus, atkaklus ir paslaptingas. Patikimas gydytojas, kuriam pakanka žvilgtelėti į ligonio šlapimą, kad suprastų, kokia liga jį kamuoja.

\

Garsas apie jį pasklinda po visą Čekoslovakiją, atsidūrusią dviejų politinių jėgų rankose. Saugomas ir išnaudojamas nacionalsocialistų bei komunistų, Janas gali apeiti sistemą, bet postalinistiniais metais situacija tampa nenuspėjama, ir jo saugumui iškyla rimtas pavojus.

 

Režisierė tęsia vieną svarbiausių savo kūrybos temų ir tyrinėja, kaip asmeninio ir politinio gyvenimo priešprieša veikia įprastoms normoms nepaklūstančio individo likimą.

 

 

 

 

Karšta vasara Romos priemiestyje. Čia gyvena prakutę darbininkai, bet jų namuose nuolat jaučiamas nerimas – dėl darbo, dėl mylimųjų, dėl to, ką pagalvos kaimynai.

 

Karštoje saulėje tarp mandagių šypsenų sirpsta tuoj pratrūksianti įtampa. Atrodo, kad jų tariamų problemų nepastebi tik vaikai, palikti patys sau. Tačiau būtent jų sukrečiantis keršto planas finale išsiverš it Vezuvijus.