„Nuo šio vakaro man teks toliau gyventi jau be Jo šilto glėbio ir rūpesčio. Tėtis mirė. Informaciją dėl atsisveikinimo su Juo pranešime vėliau“, – pranešė E.Latėnaitė.
Maestro F.Latėnas pirmiausia žinomas kaip teatro kompozitorius, visų Rimo Tumino, taip pat daugelio Eimunto Nekrošiaus ir Jurijaus Butusovo spektaklių muzikos kūrėjas. Jis rašė muziką Valstybinio jaunimo, Vilniaus mažojo, „Lėlės“ bei kitų Lietuvos ir užsienio teatrų spektakliams.
„Teatrui esu seniai pardavęs dūšią, – viename interviu yra prisipažinęs F. Latėnas. – Teatras man visuomet atrodė kaip gaivinantis skersvėjis mano akademinėje kūryboje. Tarsi salelė, kurioje leistina realizuoti radikaliausias, banaliausias ir šmaikščiausias mintis, nes į teatro muziką visuomet būdavo žvelgiama atlaidžiau.“
1981-1989 m. F.Latėnas pelnė apdovanojimus už muziką E.Nekrošiaus režisuotiems dramos spektakliams „Kvadratas“, „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Dėdė Vania“, R.Tumino -„Čia nebus mirties“, lėlių teatro spektakliams „Lakštingala“ ir „Stebuklinga motina – elnė“.
Lietuvos teatro sąjunga pažymėjo geriausius jo 1987-1988 ir 1989-1990 m. sezonų darbus.
1995 m. kompozitoriui skirtas teatralų „Kristoforo“ prizas už muziką R.Tumino režisuotam spektakliui „Nusišypsok mums, Viešpatie“.
2011 metais F.Latėnui buvo įteiktas prestižinis rusų teatro apdovanojimas – tarptautinė Konstantino Stanislavskio premija už muziką režisierių E.Nekrošiaus, R.Tumino ir Olego Tabakovo teatro spektakliams. Tarp šios premijos laureatų yra tokios meno legendos kaip O.Bergmanas, G.Strelleris, Ch.Marthaleris.
„Teatras – jo kraujyje. Šis nuostabus kompozitorius sugeba ne tik sukurti spektaklio atmosferą, bet ir pabrėžti jo prasminius akcentus, suteikti spektakliui polėkį. Jis lengvai įlieja į spektaklio audinį įvairiausių muzikos stilių, suderina klasikines parafrazes ir atonalius pasažus, orkestrinius fragmentus ir natūralius gamtos garsus – jūros ošimą, vėjo šalvenimą, žmogaus atodūsį“, – rašė anuomet apie F.Latėną laureatus pristatęs leidinys.
2013 metais kompozitoriaus indėlis į Lietuvos teatrą buvo įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija.
„Teatre galėjau realizuoti savo idėjas. Nemėgau muzikoje formalizmo – tuo metu buvo madingi visokie „izmai“. Man norėjosi grįžti prie paprastų dalykų: melodijos, trigarsio, atsisakyti disonansų. Per užuojautą, meilę žmogui ironizuoti tikrovę. Mes, kūrėjai, tik perteikiame tai, kas mums siunčiama iš aukščiau. Žmogus negali būti kūrėjas – jis pats yra sukurtas“, – yra sakęs F.Latėnas.
2016 metais R. Paknio leidykla išleido teatrologių Daivos Šabasevičienės ir Rasos Vasinauskaitės knygą „Muzika kaip teatras. Faustas Latėnas“, kurioje vieną žymiausių lietuvių teatro asmenybių atskleidžia šeimos narių, bičiulių ir kolegų pasakojimai.
Kompozitorius 1956 m. gegužės 16 d. gimė Dusetose, 1980 m. baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos kompozicijos specialybę. 2000–2005 m. užėmė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro vadovo pareigas.
F. Latėnas 1989-1991 metais vadovavo Vilniaus teatrui „Lėlė“, nuo 1996-ųjų metus vadovavo Lietuvos valstybiniam akademiniam dramos teatrui, 1999-2000 metais ėjo Nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigas. 2000-2004 metais kartu su režisieriumi Rimu Tuminu vadovavo Vilniaus mažajam teatrui.
1996 ir 2004 metais F. Latėnas tapo Lietuvos kultūros viceministru, taip pat ėjo ministro pirmininko patarėjo, Lietuvos kultūros atašė Rusijoje pareigas.
Su žmona Ramute Rachlevičiūte, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja ir Dailės akademijos galerijos vedėja, F.Latėnas susilaukė trijų vaikų – Norvydos, Elžbietos ir Kristupo.
Parašė muziką kino filmams „Mano mažytė žmona“, „Šešiolikmečiai“, „Parodų rūmai“, „Neatmenu tavo veido“, „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“, „Išakėtas krantas“, „Džiazas“, „Mediniai laiptai, „Ir jis pasakė jums sudie“, „Prokurorai“, „Garbės kuopa“, dokumentiniam filmui „Lietuvos Respublikos Prezidentai: Algirdas Mykolas Brazauskas. Prezidentavimo metai“.
Užuojautas reiškia Seimo ir Vyriausybės vadovai
Užuojautą artimiesiems Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis reiškia savo ir Seimo vardu.
„Faustas Latėnas savo darbais ne tik prisidėjo prie moderniosios Lietuvos muzikos istorijos, bet ir dėjo visas pastangas kuriant nepriklausomos Lietuvos kultūros sektorių ir teatrinę kultūrą jame. Jo vizija ir veikla liks kokybės ir gerovės standartais ateinančioms kartoms. Reiškiu nuoširdžią užuojautą F. Latėno artimiesiems, kolegoms ir jo talento gerbėjams“, – teigia parlamento vadovas.
Premjeras Saulius Skvernelis taip pat pareiškė užuojautą.
„Anapilin iškeliavo kompozitorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas F. Latėnas. Šio žymaus menininko muzika skamba daugelyje teatro spektaklių, dokumentinių bei vaidybinių filmų, jautri ir emocionali kūryba itin vertinama akademinės muzikos gerbėjų.
Kompozitorius taip pat visada domėjosi Lietuvos kultūros politika, prisidėjo prie strateginių sprendimų, meno sklaidos šalyje ir pasaulyje. Nuoširdžiai užjaučiu artimuosius, bičiulius, visus, kuriems teko laimė pažinoti šią iškilią asmenybę ir išvysti ryškią talento šviesą“, – sakoma premjero užuojautoje.
Užuojautą dėl F.Latėno mirties išreiškė ir kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas: „Kompozitorių F.Latėną mums visados primins daugybė spektaklių ir filmų, kuriuose skambėjo maestro muzika, nuvilnijusi per keletą žemynų, taip garsindama tiek patį kūrėją, tiek Lietuvos vardą. Nors pats kompozitorius jau seniai asmenines preferencijas buvo paskyręs teatro muzikai, jo kamerinė kūryba buvo ir yra mėgstama muzikos atlikėjų. Faustas Latėnas siekiamybe laikė savo muzika palengvinti mūsų būtį, kūryboje nuolat ieškojo naujų formų ir prasmių. Netekome originalaus, darbštaus, talentingo kompozitoriaus, kultūros politikos ir diplomatijos asmenybės, savo gyvenimą pavertusios skambesiu“.
