Svarbiausi D.Švambarytės nuopelnai Japonijai:
Nuopelnai steigiant Vilniaus universiteto Orientalistikos centrą
Dr. Dalia Švambarytė japonų kalbą Vilniaus universitete (VU) tuomečio rektoriaus kvietimu pradėjo dėstyti 1992 metais ir daug prisidėjo steigiant VU Orientalistikos centrą (veikė 1993–2018), tapusį pirmąja įstaiga Lietuvoje, kuri specializuojasi Azijos studijose, taip pat ir japonologijoje. 1995 metais dr. Švambarytė tapo antrąja VU Orientalistikos centro vadove. Tais metais buvo pradėta gretutinių japonologijos studijų programa, kuri 2000 m. išaugo į pagrindinę japonologijos specialybės studijų programą. Dr. Švambarytė buvo viena iš iniciatorių steigiant švietimo padalinį, kuriame suteikiama galimybė studijuoti japonologiją kaip specialybę ir nuo kurio prasidėjo akademinių japonų kalbos bei japonologijos studijų plėtra Lietuvoje.
Nuopelnai dirbant Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektore, docente
Nuo 1992 metų iki šiol dr. Švambarytė Vilniaus universitete dėsto įvairias japonologijos disciplinas, tarp jų ir japonų kalbą, Japonijos kultūrą, istoriją, klasikinę ir šiuolaikinę japonų literatūrą, etnologiją ir kt. Jos paskaitos, grįstos giliomis akademinėmis žiniomis, yra labai populiarios tarp studentų – 2013 metais dr. Švambarytė buvo išrinkta tarp geriausių Vilniaus universiteto dėstytojų. Daugelis iš jos buvusių studentų aktyviai tęsia su Japonija susijusią veiklą, dirba japonų kalbos dėstytojais universitetuose, japonų literatūros kūrinių vertėjais, japonų turistų gidais, dirba ambasadose ir kt. Dr. Švambarytės dėka universitete auga nauja japonologų karta. 2002 metais dr. Švambarytė sudarė ir išleido didelės apimties Japonų–lietuvių kalbų hieroglifų žodyną. Tuo metu tai buvo vienintelė lietuvių kalba prieinama japonų kalbos mokymosi medžiaga, labai palengvinusi japonų kalbos studijų procesą bei padidinusi susidomėjimą japonų kalba.
Dr. Švambarytė taip pat dėsto klasikinę japonų literatūrą universitete, yra paskelbusi japonų klasikos tekstų (No ir Kabuki teatro pjesių, pirmuoju pasaulyje romanu laikomos Sakmės apie princą Gendži skyrių) vertimų, išleidusi monografiją Intertekstualumas klasikinėje japonų literatūroje (2011) ir yra laikoma klasikinės japonų literatūros studijų pradininke Lietuvoje. Dr. Švambarytė taip pat yra išvertusi Kenzaburo Oe, Ryunosuke Akutagawos bei kitų šiuolaikinių japonų autorių kūrinių, rašo straipsnius apie japonų literatūrą. 2011 metais už svarius mokslo darbus dr. Švambarytė buvo apdovanota Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premija.
2014 metais dr. Švambarytė išleido fundamentalią studiją Japonijos istorija, kuri suteikia galimybę lietuvių kalba susipažinti ne tik su Japonijos istorija, bet ir su jos kultūra, religijomis, literatūra.
Nuopelnai Japonijos ir Lietuvos ryšių skatinimui dirbant japonų–lietuvių kalbų vertėja
2007 metais Japonijos Imperatoriaus ir Imperatorienės (dabartinių Imperatoriaus emerito ir Imperatorienės emeritės) apsilankymo Lietuvoje metu dr. Švambarytė buvo Imperatoriaus oficialioji vertėja ir vertėjavo Imperatoriaus susitikimo su LR Prezidentu Valdu Adamkumi bei oficialaus priėmimo metu.
1995 metais dr. Švambarytė išvertė Lietuvoje gastroliavusios japonų teatro trupės spektaklio „Sempo Sugihara“ sinchroniniu vertimu transliuotą tekstą, pirmą kartą populiaria kalba pristačiusį Lietuvos žmonėms tuo metu dar nelabai žinomo Japonijos diplomato Chiune Sugiharos žygdarbį. 2005 metais Lietuvoje vykusių No teatro spektaklio „Piliarožių princesė (Aoi no Ue)“, kuriame vaidino Kanze Kiyokazu, Nomura Man (Japonijos nacionalinis turtas) bei Kamei Tadao (Japonijos nacionalinis turtas), gastrolių programai-bukletui dr. Švambarytė parašė spektaklio anotaciją ir išvertė pjesės tekstą, padėjusį priartinti No teatrą prie Lietuvos žiūrovų ir atskleisti Japonijos klasikinio scenos meno žavesį.
