Užupio Respublikos Konstitucija – ir hebrajų kalba

„Žydai bus antri, kurie po šios ceremonijos turės dvi Konstitucijas savo gimtosiomis kalbomis Užupyje. Prieš daug metų buvo
atidengta lenta dalies vilniečių naudota jidiš kalba, o dabar bus atidengta lenta su atgaivinta moderniąja hebrajų kalba, kuri taps 40-ąja lenta Užupio Respublikos Konstitucijų alėjoje“, – džiaugėsi vienas šio projekto idėjos iniciatorių Danielius Gurevičius.

Pasak projekto vadovo Sakalo Gorodeckio, pirmą sykį toks Užupio Respublikos projektas vykdomas remiant Vyriausybei.

„Viliamės, jog nuo šiandien mūsų tautų užupiečių, žydų ir lietuvių, istorinės ir kultūrinės sąsajos taps dar tvirtesnės, o
Vyriausybė skirs didesnį dėmesį daugiamečiam Užupio Respublikos indėliui skatinant bendruomeniškumo ir humanizmo puoselėjimą“, – sakė S.Gorodeckis.

Užupis – vienas seniausių Vilniaus priemiesčių, rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XV amžiaus. Pagal namų ūkių surašymo duomenis 1887 m. Užupyje buvo 80 žydams priklausiusių pastatų. Juose gyveno daug tiek žinomų, tiek eilinių žydų. Jie turėjo savo verslus, parduotuves ir prieš šimtą metų buvo sunku nustebinti vilniečius užrašais hebrajiškais rašmenimis.

Tačiau laikai pasikeitė ir žydų kalbos buvo ištrintos iš atminties, o sienos naujai nuglaistytos.

Kaip teigiama Užupio bendruomenės pranešime, Užupio ir Lietuvos žydams yra malonu stebėti jau gerą dešimtmetį vykstančius teigiamus pokyčius žydų paveldo atžvilgiu.

Istorija mena, kad persipildžius Šnipiškių žydų kapinėms, 1829 metais Užupio pakraštyje buvo skirtas sklypas naujosioms Vilniaus žydų kapinėms. Užupyje, ant Vilnios kranto skardžio, iki 1840 m. stovėjo medinė sinagoga, o priešais ją aikštėje veikė Užupio turgus.

1841 metais toje pačioje vietoje buvo pastatyta nauja mūrinė vienaukštė sinagoga. Ji turėjo ypatingą svarbą Vilniaus žydams, nes rabinas Salanteris vadovavo čia veikusiai žydų mokyklai ješivai. 1846 m. lankydamasis Vilniuje šioje sinagogoje apsilankė bankininkas, filantropas, britų baronetas Mozė Montefiorė.

Užupio sinagoga yra pagrindinė jidiš autoriaus vilniečio Chaimo Gradės (1910–1982 m.) romano „Aguna“ veiksmo vieta.

Iš Vilniaus žydų kvartalo dabartinėmis Užupio ir Krivių gatvėmis į kapines ėjo kelias, vietos gyventojų vadintas Mirusiųjų arba Mirties keliu. Sinagoga buvo laidotuvių procesijos sustojimo vieta, nuo kurios mirusiojo karstas į kapines buvo nešamas ant rankų.

Apytikriu skaičiavimu, nuo 1829 m., kai buvo įkurtos žydų kapinės Užupyje, iki 1939 m. čia buvo palaidota apie 70 tūkstančių mirusiųjų.