„Šitą tradiciją pradėjome dar Baltarusijoje: koncertą, kuriame atlikome Wolfgango Amadeaus Mozarto „Requiem“, skyrėme žuvusiesiems taikiose demonstracijose, o koncertą, kuriame skambėjo Giovanni Battistos Pergolesi „Stabat Mater“, – visoms Baltarusijos motinoms“, – sakė M.Levčiuk.
Šią savaitę LNOBT rodytus Leonardo Bernsteino operetės „Kandidas“ spektaklius, kuriuose dainavo Kunigundos partiją, operos solistė irgi skyrė didvyriškiems tautiečiams. Trečiadienio spektaklį ji pranešė skyrusi Baltarusijos darbininkams, penktadienio – savo tautiečiams gydytojams.
Šeštadienio „Kandido“ spektaklį M.Levčiuk dedikavo savo šalies sportininkams, palaikantiems judėjimą už laisvę ir demokratiją Baltarusijoje.
Spektaklį stebėjo ir 2012 m. Londono olimpinių žaidynių prizininkė Aliaksandra Herasimenia, kuri po atsisveikinimo su profesionaliu sportu įkūrė ne tik plaukimo mokyklą, bet ir Baltarusijos sporto solidarumo fondą. Fondas, kuriam vadovauja laikinai Lietuvoje prieglobstį radusi A.Herasimenia, padeda dėl aktyvios pilietinės pozicijos nukentėjusiems, materialinės paramos ir galimybių treniruotis netekusiems Baltarusijos sportininkams.
„Operos dainininko ir profesionalaus sportininko profesijos panašios: ir vienur, ir kitur be kasdienių treniruočių daug nepasieksi. Tik mums, dainininkams, užtenka lavinti savo balso stygas.
Pati nesu pavyzdinga sportuotoja – neslėpsiu, man trūksta valios sunkesnei kūno mankštai. Užtat dar labiau žaviuosi sportininkais profesionalais, kuriems niekada nepritrūksta jėgų ilgoms, fiziškai varginančioms treniruotėms“, – kalbėjo M.Levčiuk ir priminė, kad šiuo metu ir pilietiškai aktyvių sportininkų, ir menininkų dalia Baltarusijoje panaši, todėl būtina vieniems kitus padrąsinti ir palaikyti.
