16 metrų ilgio ir 3 metrų pločio paviljone atsispindi neringiškių gyvenimas prieš porą šimtų metų. Anuomet smėlio juostos tarp marių ir jūros niekas nevadino Kuršių nerija – tai buvo tiesiog kopos, o ten gyvenantys žmonės – kopininkai.
A.R.Pečeliūnienė savo rankomis iš porceliano sukūrė 56 žmonių figūrėles ir aprengė tradiciniais to meto apdarais – jie stato namus nendriniais stogais, medinius burinius laivus su vėtrungėmis (tokių yra net 13), žvejoja, džiovina tinklus, veža šieną, traukia pašto karieta, verda ypatingą žuvienę, gaudo varnas ir gintarą.
Nepamirštos neringiškių kelionės laivais į kitą Kuršių marių krantą, kur ne tik buvo žolės gyvuliams, bet ir turtingų nuotakų, pavaizduoti per naktį smėliu užpustomi namai.
Kuršių gyvenimo ekspoziciją A.R.Pečeliūnienė savo namuose Mingės kaime kūrė aštuonis mėnesius.
Prieš imdamasi naujo projekto ji perskaitė daugybę mokslinės ir grožinės literatūros šia tema.
Porcelianinių figūrėlių gamyba – didelio kruopštumo, preciziškumo, kantrybės reikalaujantis darbas. Moteris dirbdavo nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro.
Figūroms, statiniams, buities reikmenims kurti prireikė molio, modelino, odos, vario, skardos, metalo, plastiko, kartono, veltinio, medžio, smėlio, švendrių, kitų medžiagų, įvairiausių nerijoje surinktų ir išdžiovintų augalų.
Dar porą metų teko laukti, kol Nidoje buvo pastatytas specialiai šiai ekspozicijai skirtas paviljonas. Pasakojimą apie neriją papildo kitoje paviljono pusėje atspaustos graviūros iš Kęstučio Demerecko kolekcijos.
Kūrėjos darbais žavėjosi ir klaipėdiečiai
A.R.Pečeliūnienė daugiau kaip per dešimtmetį yra sukūrusi kelis šimtus porcelianinių lėlių.
2017-aisiais Kalėdų proga ji padovanojo uostamiesčiui didžiojo stebuklo laukiančios senosios Jeruzalės istoriją.
Ji buvo pristatyta Teatro aikštėje sumontuotame dvylikos metrų ilgio ir trijų metrų pločio stikliniame paviljone, o apžiūrėti kompozicijos plūdo būriai žmonių.
Nepaprastą istoriją pasakojo 127 porcelianinės lėlės ir 45 gyvulių – kupranugarių, ožkų, avių, asilų – figūrėlės. Dvylika epizodų liudijo apie įvykius iki Išganytojo gimimo ir po jo.
A.R.Pečeliūnienės darbais su porceliano lėlėmis per didžiąsias metų šventes yra gėrėjęsi Kretingos, Priekulės, Švėkšnos, Kairių, Klaipėdos bažnyčių lankytojai. Po švenčių menininkė prakartėles padovanojo religinėms bendruomenėms.
Klaipėdos skvere, kuriame kažkada stovėjo Šventojo Jono bažnyčia, praėjusią vasarą žmonės traukė apžiūrėti A.R.Pečeliūnienės projekto „Pražuvusi Klaipėda“. Jame atsispindėjo XVI–XVII a. Mėmelis – tuometė amatininkų ir žvejų gyvenvietė.
