Nuo 2004-ųjų Kaune gyvenantis LRT apžvalgininkas, filosofijos daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Išeivijos centro mokslo darbuotojas, vertėjas M.Drunga filme per radiją skaito žinias.
Buvusio „Laisvosios Europos“ radijo žurnalisto veido ekrane nematyti – skamba tik jo unikalus balsas. M.Drungai pavyko išsaugoti suvalkietišką tarmę, kuria kalbėjo jo motina.
Filmo pagrindinio herojaus Felikso Gruodžio (akt. Aleksas Kazanavičius) prototipas – legendinis geografas ir keliautojas Kazys Pakštas (1883–1960), tarpukariu svajojęs perkelti Lietuvą į Madagaskarą.
Apžvelgia kultūros naujienas
M.Drungos vaidmuo filme mažai kuo skiriasi nuo mėgstamo darbo. Dirbdamas „Laisvosios Europos“ radijo (kuris iš pradžių buvo įsikūręs Miunchene, vėliau Prahoje) lietuvių redakcijoje jis pasakodavo apie politikos naujienas. Šiuo metu apžvelgia užsienio kultūros naujienas per LRT radiją.
Anksčiau M.Drunga asmeniškai nepažinojo K.Kaupinio, tačiau iš draugų buvo girdėjęs, kad jaunam režisieriui jo balso skambėjimas ir intonavimas labiausiai asocijuojasi su smetonine Lietuva.
Perskaitęs būsimo filmo scenarijų M.Drunga suprato, kad jam artima juostos idėja.
„Kadangi sutikau būti filmo pasakotoju, man atsiuntė tekstą, kurį reikėjo perskaityti ir įrašyti. Filme aš tapau nematomu žurnalistu, kuris praneša blogas naujienas Lietuvai“, – pasakojo M.Drunga.
Filme „Nova Lituania“ pasakojama apie skausmingus įvykius, kurie susiklostė nuo 1938-ųjų, kai dėl pasienyje nušauto kareivio Lenkijos vyriausybė įteikė Lietuvai notą, iki Vilniaus krašto sugrąžinimo Lietuvai.
Nespalvotoje juostoje tvyro grėsmės nuojauta, kuriant atmosferą daug dėmesio skiriama detalėms. Ekrane iškyla tarpukario Kauno grožis ir modernumas.
Buvo auklėjamas patriotiškai
Didžiąją savo gyvenimo dalį užsienyje praleidęs M.Drunga taip pat savotiškai prisidėjo prie atsarginės Lietuvos kūrimo.
Čikaga, kur jis gyveno, vienu metu buvo vadinama pasaulio lietuvių sostine, nes kelių kartų išeivių iš Lietuvos ten buvo daugiau nei lietuvių pokario Vilniuje.
Žurnalisto ir filosofo gyvenime yra įvykęs ne vienas lemtingas pokytis. Tiubingene (Vokietija) gimęs M.Drunga teigė, kad turi dvi gimtąsias kalbas – lietuvių ir vokiečių.
Kadangi buvo patriotiškai auklėjamas, namie buvo kalbama lietuviškai. Jo tėvas medikas Jurgis Valiulis-Karolis Drunga daugiausia laiko praleisdavo ligoninėje, o motina Birutė Sirutytė-Drungienė dirbo sekretore Vyriausiajame Lietuvos išlaisvinimo komitete, todėl jį prižiūrėdavo auklė vokietė.
Paaugęs kieme ir mokykloje jis bendraudavo tik vokiškai. Jaunystėje daug kalbėdavo angliškai. Kadangi jo tėvai artimai bendravo su semiotikos kūrėju Algirdu Juliumi Greimu, nebuvo sunku išmokti ir prancūzų kalbą.
Studijavo ir filosofiją
1959-aisiais M.Drunga su šeima persikėlė gyventi į Niujorką, vėliau – Čikagą, kur lankė profesoriaus Vlado Jakubėno privačią fortepijono studiją, mokėsi privačioje katalikiškoje gimnazijoje.
Jis baigė Pedagoginį lituanistikos institutą Čikagoje, taip pat studijavo filosofiją Masačusetso technologijos institute.
Iš savo mamos, studijavusios prancūzų kalbą Grenoblyje ir ją dėsčiusios Vilkaviškio gimnazijoje, M.Drunga išmoko geros prancūziškos tarsenos.
Amerikoje besimokantis vaikinas paviešėti atvykdavo į Prancūziją, kur susipažino su Lione gyvenančiais savo prancūzakalbiais pusbroliais. M.Drungos tėvo sesuo buvo ištekėjusi už prancūzo.
Redaktorius buvo griežtas
Darbas radijuje atvėrė dar vieną M.Drungos biografijos puslapį. Radijo žurnalistika jį ypač žavėjo.
Nuo 1990 m. žurnalistas buvo „Laisvosios Europos“ radijo lietuviškų laidų redaktorius Miunchene, nuo 1995 m. – Prahoje.
M.Drunga prisiminė, kad prieš sėsdamas prie radijo mikrofono turėdavo atlikti savotiškus namų darbus. Radijo žurnalisto karjeros pradžioje jam tekdavo paklusti kalbos prižiūrėtoju tapusiam vyriausiajam redaktoriui Kęstučiui Jokubynui.
„K.Jokubynas garsėjo griežtumu, jis kreipė ir lavino mano kalbinę klausą, nes man reikėdavo dėl kiekvieno žodžio atsiversti žodyną ir pasitikrinti kirčiavimą. Todėl įpratau kasdien mokytis lietuvių kalbos ir iki šiol taip elgiuosi“, – pasakojo M.Drunga.
Kartais redakcijos darbuotojai lažindavosi, ar pats K.Jokubynas nesuklydo. Abejojantys juo lažybas paprastai pralaimėdavo.
Kai JAV prezidentas George’as W.Bushas nutraukė šios radijo stoties finansavimą, M.Drunga atvyko į Lietuvą. 2004-aisiais jis tapo Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos studijų centro mokslo darbuotoju, neseniai čia apsigynė disertaciją ir gavo filosofijos daktaro laipsnį.
M.Drunga tikino, kad sulaukęs garbingo amžiaus padarė tai, ką pradėjo jaunystėje.
