Lietuvos kompozitorių sąjungos muzikologų sekcijos inicijuota komisija – dirigentas ir muzikologas Donatas Katkus, kompozitoriai Ramūnas Motiekaitis, Mykolas Natalevičius ir Martinš Vilums, muzikologai Eglė Bertašienė, Eglė Gudžinskaitė, Eglė Korienė, Lina Navickaitė-Martinelli (pirmininkė), Rūta Stanevičiūtė ir Eirimas Velička – išstudijavo pastarųjų metų mokslines, pedagogines, publicistines, istorines ir kitokio pobūdžio publikacijas apie muziką, muzikinės kultūros populiarinamąją ir šviečiamąją veiklą.
Pasak komisijos ir LKS muzikologų sekcijos pirmininkės Linos Navickaitės-Martinelli, „darbų kiekiu skųstis tikrai neturėtume – kartais netgi nuostaba kyla, kaip, kokiomis jėgomis ir pastangomis dar įmanu šitiek nuveikti. Kokybė ar gelmė, žinia, visada gali būti ir stipresnė, ir gilesnė, mintis ar plunksna – aštresnė.
Tačiau šioje post-profesionalumo visuomenėje man atrodo ypač svarbu, kad muzikologai išlaikytų savo įgimtą ir įgytą gebėjimą mąstyti, daryti ir vertinti kritiškiau, jautriau, įžvalgiau, išmintingiau, kitaip.“ Po kelis mėnesius trukusio darbo ir ilgų diskusijų, nuspręsta apdovanoti tris muzikologes, nuosekliai ir su atsidavimu puoselėjančias savo pasirinktas mokslo ir švietėjiškos veiklos sritis.
Vytauto Landsbergio premija, komisijos sprendimu, skirta etnomuzikologei Aušrai Žičkienei už savaimingumo paieškas ir savito kultūros lauko atskleidimą monografijoje „Savaiminė daina: nežymus būvis, tradicinės struktūros, vietinės reikšmės, globali raiška“ (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019).
„XXI a. lietuviai inteligentai paprastai kritiškai žiūri į nežymius kūrėjus ir netoleruoja jų kūrybos (grafomanijos). Mano, kad literatūros kritikų pareiga – padėti skaitytojams atskirti geras knygas nuo šlamšto, o muzikologai turėtų pagelbėti atsijoti originalią muziką nuo jau kažkur girdėtos. Aušra Žičkienė siūlo būti tolerantiškiems.“ – laudacijoje laureatei rašė muzikologė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyriaus vadovė Austė Nakienė.
Onos Narbutienės premija įteikta muzikologei, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorei Gražinai Daunoravičienei už pasišventimą kuriant fundamentalų muzikos teorijos ir istorijos metraštį 20-yje žurnalo „Lietuvos muzikologija“ tomų.
„Dvidešimt metų, dvidešimt tomų – nemaža sukaktis. Galėtume sakyti – savotiškas gimtadienis. Juk nedrįstume ginčytis, kad kiekvienam muzikologui jo tekstas ar leidinys – jo vaikas, it kūrėjui – kūrinys. Muzikologija, kompozicija... Argi tai nėra tapatu? Kai vienas komponuoja muzikos kalbos elementus į vientisą muzikos kūrinio audinį, kitas – iš muzikos išlieja tekstą į nedalomą muzikos ir logos bendrystės formą.“ – laudacijoje profesorei samprotavo jaunosios kartos kompozitorius ir pedagogas Gabrielius Simas Sapiega.
Šeštąjį kartą buvo teikiama Lietuvos kompozitorių sąjungos premija. Ji atiteko muzikologei, pedagogei, ilgametei M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus darbuotojai Kristinai Mikuličiūtei-Vaitkūnienei už nenuilstamą kultūrinės atminties puoselėjimą. Laureatę sveikino muzikologė, muzikos kritikė, radijo laidų kūrėja ir vedėja Jūratė Katinaitė. Pasak jos, „Kristinos darbai mums pritaiko, adaptuoja praeitį, kaip turėtume ją suvokti, priimti. Išmokti kaip pasakojimą. Muziejininkės ir archyvarės atrodo kuklios, malonios, bet mažai kas nutuokia, kokių jos turi galių, kaip preciziškai valdo išėjusiųjų atmintį.“
Antrus metus iš eilės buvo teikiama kompozitoriaus, publicisto Vlado Jakubėno (1904–1976) vardo premija už ryškiausius muzikos kritikos darbus. Vlado Jakubėno draugijos įsteigtas apdovanojimas atiteko muzikologei Živilei Ramoškaitei. Jį įteikė ir laureatės „tvariu požiūriu į muzikos kritiką“ džiaugėsi draugijos pirmininkė Beata Baublinskienė.
Be minėtų apdovanojimų, buvo įteiktos premijos „Apie muziką“, skirtos paskatinti pradedančiuosius muzikos publicistikos ir kritikos autorius, pabrėžti jų darbo aktualumą bei įkvėpti visus daugiau skaityti. Jaunųjų muzikologų darbus vertino Živilė Ramoškaitė, Laimutė Ligeikaitė ir Rasa Murauskaitė.
Atsižvelgdamos į rašinių gausą ir kokybę, muzikologės, muzikos kritikės išrinko tris jaunuosius autorius: I vieta atiteko Onai Jarmalavičiūtei, II – Kristupui Antanaičiui, III – Elvinai Baužaitei. Su laimėtojų ir visų pretendentų į „Apie muziką“ premijas tekstais galima susipažinti čia: https://apiemuzika.lt/apdovanojimai/
Ryškiausių muzikologų darbų konkursą nuo 2004 m. organizuoja Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija, finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
2007 m. premijoms suteikti iškilių Lietuvos muzikologų bendruomenės autoritetų Onos Narbutienės (1930–2007) ir Vytauto Landsbergio vardai, keletą pastarųjų metų teikiamos ir Lietuvos kompozitorių sąjungos premijos. Premijų steigėjai – Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Vytauto Landsbergio fondas.
