Lietuvos liaudies buities muziejus parengė įdomią ir gausią programą. Šventė tradiciškai prasidės šventomis mišiomis muziejaus miestelio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje bei žolynų ir derliaus pašventinimu, o po šių apeigų su šventine eisena visos linksmybės persikels į Aukštaitijos kaimą.
Kaip sakė Tėvas Stanislovas, Žolinė – tai „Žemės Dievo šventė“, kuomet žmogus pamato, kaip jo darbas atneša derlių, sodas subrandina vaisių, o miškai atveria gėrybių kraites. Protingas yra tas žmogus, kuris, užuot skaičiavęs, kiek gaus už užaugintą ar surinktą gėrybę, apsižvalgo, kam turėtų už tai padėkoti – žemei, dangui, saulei, lietui, žmonėms, Viešpaties apvaizdai.
Turtingas tas, kurio krosnyje kepa duona ne tik vaišių stalui, bet ir elgetos krepšiui. Taip pat iš gilios senovės išlikęs paprotys per Žolinę susitikti giminėms, bičiuliams, draugams pabendrauti, pabūti kartu.
Tad Lietuvos liaudies buities muziejus per Žolinę ragina nesėdėti namie, o atvykti paviešėti, padėkoti už naują derlių, pasidžiaugti jo gėrybėmis, spalvingomis gėlėmis ir dailiausiomis žolynų puokštėmis.
Šventėje, kaip teigiama muziejaus pranešime, bus galima gyvai pažinti Žolinės tradicijas bei smagiai ir nerūpestingai praleisti šventadienio popietę senajame kaime. Lankytojų laukia pažintis su etnografinių regionų Žolinės puokštėmis, įvairiais darželiuose augintais žolynais ir sodo bei daržo derliaus gėrybėmis, kelionė laiku į šventadienį Lietuvos kaime XX a. 3–4 deš. ir dar daug įvairiausių pramogų, žada muziejus.
Žinoma, kokia gi šventė be amatininkų ir skanumynų gamintojų kermošiaus, jodinėjimo arkliais bei žaidimų! Šventę vainikuos „Ponios Hanos teatro“ komedija „Įprotis“ bei šokiai su geros nuotaikos nestokojančiais muzikantais „Turgaus taburetė“.