„Kartais kokia visiškai nepažįstama moteris sustabdo mane gatvėje ir klausia, ar bus pratęstas serialas, kuriame vaidinau, ir kreipiasi mano herojės vardu“, - neslėpdama džiugesio sako N.Sabulytė.
Visą gyvenimą - 53 metus – Klaipėdos dramos teatre dirbanti aktorė seniai pelnė klaipėdiečių simpatijas ir pagarbą. Vaidinti filmuose ir kitose scenose dažniausiai pasirenkami artistai, gyvenantys Vilniuje ar netoli sostinės.
Tačiau N.Sabulytei netrūksta pasiūlymų.
Pirmasis jos biografijoje daugiau kaip prieš penkiolika metų pradėtas kurti televizijos serialas „Aukso dugnas“ ilgai netruko – pasirodė tik pora serijų.
„Tai turėjo būti linksma istorija apie tuometį gyvenimą su dainomis ir šokiais pagal Juozo Erlicko kūrybą. Tuomet filmo anonsui mus nufilmavo su J.Erlicku šokančius tango.
Vaidinau svajonių moterį ir ekspertę iš Strasbūro, stebėjau, kaip sekasi gyventi Lietuvai, bet aštrus, tikslus ir teisingas siužetas kažkam neįtiko, ir viskas greitai baigėsi“, - pasakojo aktorė.
Daugiaserijinė humoristinės satyros laida „Inteligentai“, kurią režisavo ta pati Jūratė Šimkutė – Jankienė, LRT išsilaikė daug ilgiau – sukurta per dešimt serijų. Vaidybinių situacijų komedija ir vėl buvo dėliojama pagal J.Erlicko kūrybą.
N.Sabulytė vaidino Helen Blinkevičienę, kurios namai buvo tapę unikaliu salonu – vienintele vieta Lietuvoje, neprisijungusia prie Europos Sąjungos.
„Man tie filmavimai brangūs tuo, kad susitikdavau su savo bičiuliais, buvusiais scenos partneriais, draugais - „Inteligentuose“ vaidino Gediminas Girdvainis, Saulius Siparis, Vidas Petkevičius, Saulius Sipaitis, Gražina Balandytė, kurią neseniai palydėjome į paskutinę kelionę. „Inteligentai“ daug kam patiko – salone aptarinėjome opiausias to meto problemas“, - kalbėjo aktorė.
Televizijos serialas „Iki pasimatymo, mama“ (režisierius Andrius Lygnugaris) buvo rodomas ilgai.
„Ten reikėjo atkurti sovietinius laikus – pavyzdžiui, kaip nustembi, užėjęs į parduotuvę, kur nuo prekių gausos akys raibsta. Čia tik jauniems sunkiau suvokiama, o mums, vyresniems, buvo paprasta, juk visą tai patyrėme savo kailiu“, - pasakojo N.Sabulytė.
Aktorė įgijo dar daugiau gerbėjų po paskutiniojo televizijos serialo „Bloga mergaitė“ (režisierius Mykolas Vildžiūnas) - jį rodė karantino metu, kai daugelis laiką leido namuose.
„Ilgai svarsčiau, kol sutikau filmuotis. Nebėra didelio noro važinėti iš Klaipėdos į Vilnių.
Bet sugundė įdomus Kristinos Gudonytės scenarijus.
Vaidinau senstančią neįgalią teatro primadoną, kurią visi prisimena ir myli. Nijolė Narmontaitė vaidino teatro grimuotoją, kaimynę, kuri užsukdavo pas mane į svečius ir mes kalbėdavomės apie buvusius vaidmenis, apie didžiąsias meiles, ginčydavomės.
Mano herojė jautė, kad jai skirto laiko šioje žemėje liko nedaug, jos monologai – stiprūs, reikėjo ilgokai juos ruošti. Atrodo, mūsų duetas su N.Narmontaite pavyko, sulaukėme daug komplimentų. O viena gatvėje mane užkalbinusi moteris apgailestavo: kai jūsų primadona numirė, nebėra ką žiūrėti“, - džiaugėsi N.Sabulytė.
Nemažai gyvenimo negandų patyrusią, tačiau nuotaikingą, energingą, šarmingą aktorę kartais galima išvysti ir reklamose – kad ir neseniai skriejančią motociklu.
„Lėkti motociklu man patiko. Tikėjausi, kad šalmas paslėps mane, bet žmonės vis vien atpažino – iš besidraikančių plaukų, pamatę daug kas skambindavo“, - šmaikštavo aktorė, ne iškart prisiminusi, ką tuomet reklamavo.
Didžioji N.Sabulytės viso gyvenimo aistra – teatras.
Dabar Klaipėdos dramos teatre ji vaidina spektakliuose „Tėvas“, „Kalės vaikai“, „Karalienė Luizė“, „Elzės žemė“ ir kituose. Tačiau dėl pandemijos aktoriai į sceną kyla retokai.
Už nuopelnus teatro menui 2013 metais N.Sabulytei buvo įteiktas garbingas uostamiesčio apdovanojimas - „Padėkos kaukė“, o pernai už geriausius metų vaidmenis - „Mūzos“ sklulptūtėlė.
Dar vienas aktorės pomėgis – poezija.
„Skaičiau Justiną Marcinkevičių, Salomėją Nėrį, Maironį, Robyndranathą Thakurą, Tagorę, dabar ruošiuosi Henriko Nagio šimtmečiui skirtam kūrybos vakarui.
Labai mėgstu Rainerį Marią Rilkę.
Gaila, parengtas programas Klaipėdoje galiu pristatyti tik kartą kitą. Jei pati vairuočiau, apvažinėčiau apylinkes – juk dabartiniais didžiulio tempo laikais ne kiekvienam lieka laiko prisėsti su geros poezijos knyga“, - kalbėjo N.Sabulytė.
Į parodų atidarymus susirenkantys meno gerbėjai žino: jei užsuko N.Sabulytė, bus proga paklausyti labiausiai šio dailininko kūrybai ir ekspozicijos nuotaikai tinkančių eilių.
