Prieš keletą dienų JAV tarptautinis televizijos kanalas „Discovery“ savo „Facebook“ paskyroje pradėjo rodyti naujo laidų ciklo apie apleistus pasaulio pastatus anonsą. Vienoje laidų bus pasakojama ir apie Kauno fortus. „Discovery Chanel“ atstovai Kaune lankėsi ir kelis fortus filmavo pernai.
Prie to, kad „Discovery“ komanda ir daugybė įvairių kitų filmų kūrėjų atrastų Kauną, prisidėjo Kauno kino biuro komanda. Ji netinginiavo ir per karantiną, o nauji filmavimai Kaune prasidės jau rugsėjį ir spalį.
Kas domina užsienio kino kūrėjus Kaune, kaip kauniečiai juos priima? Apie tai papasakojo Kauno kino biuro vadovas Aurelijus Silkinis.
– Kauno kino biuras veikia 5 metus. Bene didžiausios tarptautinės sėkmės ir įvertinimų sulaukė mini televizijos serialas „Černobylis“, kuris buvo filmuojamas ir Kaune. Ar po tokios sėkmės Kaunas tapo žinomesnis pasaulio kino kūrėjams?
– Per 5 metus Kaune buvo filmuota 50 įvairių projektų. Tai ir dokumentiniai, ir vaidybiniai, ir trumpojo metražo filmai, ir televizijos serialai. Žinoma, „Černobylio“ populiarumas prisidėjo prie to, kad kino kūrėjų gretose Lietuva ir Kaunas pagarsėtų kaip vieta, kurioje sudaromos visos sąlygos kurti, išsprendžiamos net didžiausios problemos.
Dabar jaučiame kino kūrėjų iš Skandinavijos šalių antplūdį. Čia kurti nori ir britai, prancūzai bei italai. Kaune kino juostą filmuos ir vienas legendinis lietuvių režisierius.
Šiuo metu rūpinamės 6 projektais. Kaune nauji filmavimai prasidės jau rugsėjo ir spalio mėnesiais. Bus kuriamas vaidybinis ilgametražis filmas, vienas televizijos serialas ir atkuriamosios dokumentikos filmas.
Koronaviruso pandemija ir karantinas buvo pristabdęs filmavimus, bet dabar viskas grįžta į savo vėžes. Tačiau karantino metu mums irgi buvo labai daug darbo. Nuolat pildome vietų, kurios gali būti patrauklios ir tinkamos filmų kūrėjams, archyvą. Gyvenant įprastai nufotografuoti pastatus, gatves sudėtinga, nes visur pilna žmonių ir automobilių. Karantino metu buvo tuščia ir dirbti buvo kur kas lengviau.
– Kas Kaune domina kino kūrėjus? Kokie objektai patraukliausi?
– Žinoma, Kauno tarpukario architektūra. Tai mūsų briliantas. Skandinavai, apžiūrėję Kauno senamiestį ir Vilniaus gatvę, sako, kad tai maža Stokholmo kopija.
Taip pat domina ir gana gerai išlikę fortai, jie patraukė „Discovery“ komandos dėmesį. Tai gynybinių įtvirtinimų sistema, pastatyta Kaune ir jo apylinkėse 1882–1915 metais, bet užimta per 10 dienų.
Operatoriai fiksavo reikšmingiausius I, III, IV ir IX fortų fortifikacinius statinius, anuo metu modernius techninius sprendimus, taikytus tik Kauno tvirtovėje. Mano žiniomis, „Discovery“ komanda Lietuvoje filmavo pirmą kartą ir pasirinko būtent fortus.
Kino kūrėjus domina ir pakaunės miesteliai Kulautuva, Kačerginė, Vilkija.
Mums problemų labiausiai kyla dėl to, kad Kaunas sparčiai tvarkosi. Jei kino kūrėjus sudomina koks nors pastatas, parkas ar gatvė, turime patikrinti, ar namo fasadas, gatvės grindinys ar parko aplinka dar vis tokia, kokią pateikėme nuotraukose, nes vaizdai greitai kinta.
– Kauno kino biuras siūlo filmus kurti įvairiuose pastatuose ar šalia jų. Galima filmuoti net Didžiojoje savivaldybės salėje. Ar tokiu pasiūlymu kas nors jau susigundė? Ar lengva suderinti pastatų valdytojų ir kino kūrėjų interesus?
– Kiekvienas atvejis vis skirtingas, bet derinant kino kūrėjų ir pastatų valdytojų interesus susitarti pavyksta. Kauno savivaldybė yra įsikūrusi tarpukario pastate, jos Didžioji salė graži, bet kol kas ja niekas nesidomėjo. Manau, kad ir ten savaitgaliais būtų galima filmuoti.
Esu įsitikinęs, kad dar vienas ir labai svarbus Kauno turtas yra patys žmonės. Būna ir priešiškai nusiteikusių gyventojų, bet dauguma patenkinti, kad mieste vyksta filmavimai.
– Kokios kauniečių reakcijos nustebino?
– Vykstant filmavimams gyventojai kuriam laikui turi pakeisti savo įpročius – prie namų ar gatvėse nestatyti automobilių, važiuoti neįprastais keliais, nes eismas būna sustabdytas.
Įsiminė vienas kino juostos „Tarp pilkų debesų“ naktinis filmavimas. Jis vyko viename K.Donelaičio gatvės kieme, kur yra daug tarpukario laikų pastatų. Visų šių namų gyventojų prašėme, kad vakare ir naktį jie kambariuose nedegtų šviesų, nežiūrėtų televizorių, nes pro langus į kiemą neturėjo kirsti joks pašalinis apšvietimas. Daugybė gyventojų su tokiu prašymu sutiko.
Kitą kartą taip pat filmuojant K.Donelaičio gatvėje reikėjo, kad apšvietimas į kiemą kristų per vieno buto kambario langą. Tai buvo to buto šeimininkės miegamasis. Moteris ne tik užleido mums kambarį ir pati miegojo vonioje, bet ir patikėjo namų raktus, kad filmavimo metu kino kūrėjai galėtų vaikščioti jai netrukdydami.
– Kauno kino biuras pateikia ir žinių apie su Kaunu susijusius menininką Jurgį Mačiūną, diplomatą Chiune Sugiharą bei lėlinės animacijos kūrėją Vladislovą Starevičių. Ar šios pasaulinio garso asmenybės domina kino kūrėjus?
– Didžiosios Britanijos kino dokumentininkai, pamatę informaciją apie Kaune dirbusį japonų diplomatą Ch.Sugiharą juo susidomėjo ir buvo atvykę į Kauną.
Dokumentinis filmas vadinsis „Nenubausti už žudymą“. Jo premjera dar neįvyko, bet kai juosta pasirodys, kauniečiams, manau, bus įdomu dar kartą tarsi iš šalies pažvelgi į Kauną ir miesto herojus, nes tai, ką vertingo turime, patys branginame ne visada.
