Atsisakė garbingos regalijos
Uostamiesčio savivaldybė kultūros magistrams teikia šį garbingą vardą patvirtinančią regaliją – Klaipėdos piliavietėje archeologų atrasto renesansinio žiedo su briliantais kopiją. Kažkoks vizionierius paleido gandą, jog tai neva gali būti Kryžiuočių ordino magistro pamestas arba tarp mūrų paslėptas žiedas.
Padėkojęs Klaipėdos savivaldybei už suteiktą kultūros magistro vardą B.Aleknavičius aukso žiedo atsisakė. Paaiškino, kad jam labiau brangesnės su lietuvybe, o ne su baltų žemės užgrobusių ir jas kolonizavusių, vietinius gyventojus nutautinusių kryžiuočių invazija susijusios dvasinės vertybės ir relikvijos.
Garbaus amžiaus laureatas pageidavo ir kuklesnės pagerbimo ceremonijos – ne tvankiuose Mėmelburgo pilies požemiuose, o Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje, kurią vadina antraisiais namais.
Skambėjo lietuvininkų dainos
"Nenoriu griauti tradicijos, nesmerkiu aukso žiedais anksčiau už mane jau pasidabinusių kultūros magistrų. Tai tik mano asmeninis pasirinkimas, o kiti tegul elgiasi, kaip išmano. Lėšas dovanai galima panaudoti kitaip“, - kalbėjo B.Aleknavičius
Naujai išrinktas kultūros magistras siūlė aukso žiedui, kurio vertė siekia apie pustrečio tūkstančio eurų, nukaldinti skiriamas savivaldybės biudžeto lėšas, kaip paskatą, įteikti jauniesiems menininkams, kurių kūryboje vienaip ar kitaip atsispindi jam artima Mažosios Lietuvos tematika.
Jeigu jie domisi Vydūno, Kristijono Donelaičio, Mažosios Lietuvos metraštininke vadinamos rašytojos I.Simonaitytės kūryba, geresnių kandidatų, pasak B.Aleknavičiaus, ir nereikia.
Klaipėdiečiai atsižvelgė į prašymus - naujasis kultūros magistras pagerbtas ne teutonų žingsnius menančioje Mėmelburgo piliavietėje, o bibliotekoje. Ten buvo eksponuojamas ir B.Aleknavičiaus kūrybos kraitis - knygos, fotoalbumai, užfiksuotų iškilių kultūros veikėjų fotografijos.
Bibliotekos kiemelyje gaiviai nuskambėjo Klaipėdos krašto lietuvininkų dainos, atgaivintos iš Drevernos gyvenvietės atvykusio etnografinio ansamblio.
Kelrodis - I.Simonaitytės žodžiai
„Ilgai galvojau, kaip glaustai apibūdinti iš Suvalkijos kilusio kolegos B.Aleknavičiaus gyvenimo kelią ir veiklą. Jis atskleidė Kristijoną Donelaitį ir Vydūną, jo parašyti solidūs veikalai šias asmenybes priartino prie mūsų“, - kalbėjo laureatą pristatęs žurnalistas, fotografas, poetas, „Eglės“ leidyklos vadovas Antanas Stanevičius.
Dideli B.Aleknavičiaus draugai – I.Simonaitytė ir dailininkas Adomas Brakas, kuriems jis irgi paskyrė savo knygas. Viską vainikuoja apybraižų apie pamirštus arba dar ne visai žinomus Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjus rinktinė „Aisčių pasaka“.
Be zanavyko B.Aleknavičiaus atrastų ir nušviestų asmenybių Klaipėdos kraštas ir pajūris nebūtų Lietuvos, nes jie už tai sumokėjo brangiai - savo krauju. Tai pirmiausiai Tilžės akto signatarai ir į juos panašūs žmonės.
„Vykdydamas I.Simonaitytės priesaką „Esame viena žemė, viena tauta, viena Lietuva“, jis atliko kilnią švietėjišką misiją. Išleistos knygos yra tik ledkalnio viršūnė. Kita B.Aleknavičiaus kūrybos dalis - dar nepublikuota“, - suremti pečius dėl naujų leidinių žadėjo A.Stanevičius.
Meras palinkėjo tęsti darbus
B.Aleknavičių apibūdinęs kaip išskirtinę, bet niekada nesiekusią tapti universalia asmenybę kultūros pasaulyje, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas laureatui padėkojo už visus jo nuveiktus darbus.
„Yra daug tarnystės atmainų ir daug formų pagerbti tuos, kurie aukojasi visuomenei labui. Viena jų - Kultūros magistras vardas uostamiestį garsinantiems ir jį kuriantiems žmonėms. Šiųmetis laureatas vertas ložės, kurioje sėdi Vydūnas, I.Simonaitytė, A.Brakas, nes puoselėja pačias dvasines vertybes.
Dėkoju likimui, nusprendusiam, kad jūs turite būti čia. Ačiū Klaipėdai, kuri nusprendė, kad jūs turite būti miesto kultūros magistras. Tai didelis įvertinimas, bet dar didesnis įpareigojimas. Tai dar ne kelio pabaiga, mes jumis tikime ir laukiame naujų darbų“, – B.Aleknavičių sveikino uostamiesčio meras.
Klaipėdos kultūros magistro diplomą B.Aleknavičiui įteikęs V.Grubliauskas susirinkusiems priminė, jog laureatas šį mėnesį švęs savo 90-ies metų jubiliejų.
„Nerandu žodžių, kaip padėkoti už tokį renginį, kurio nesitikėjau. Ačiū visiems už šią dieną, esu laimingas, kad visi čia esame kartu“, – susijaudinęs kalbėjo ne tik Klaipėdos, bet ir Šakių rajono garbės pilietis B.Aleknavičius.
Unikalios šventės įkvėpėjas
Iš Lekėčių kaimo (Šakių r.) kilęs B.Aleknavičius baigė pedagogikos mokslus Kaune, mokytojavo Kačerginėje. Vėliau darbavosi periodiniuose leidiniuose, telegramų agentūroje ELTA, įkūrė kelis fotomėgėjų klubus.
Atsidūręs pajūryje B.Aleknavičius dar sovietmečiu susidomėjo Mažosios Lietuvos kultūra, rengadavo iškilių šio krašto asmenybių pagerbimo vakarus, gaivindavo žmonių atmintį organizuodamas ekskursijas į K.Donelaičio tėviškę Tolminkiemį, kitas lietuviškųjų Ryprūsių vietoves
Neišblėsta B.Aleknavičiaus ir jo bendražygių sumanyta unikali šventė Klaipėdoje – pirmąją Naujųjų metų dieną pažymėti po atviru dangumi, prisimenant sausio 1-ąją gimusį poetą K.Donelaitį jo vardu pavadintame skvere.
Neraginami ir nekviečiami švęsti lietuvių grožinės literatūros pradininko gimtadienio į skverą prie K.Donelaičio paminklo kasmet susirenka šimtai klaipėdiečių, kuriems brangus lietuviškas žodis ir raštas.