Festivalio organizatorius, bosinės gitaros meistras Leonidas Šinkarenka ir saksofonininkas Janas Maksimovičius ankstų audringą rytą pažadino gyventojus muzikos trelėmis anksčiau už statybininkų keliamą triukšmą.
„Dėl Urbo kalno remonto šiemet festivalis keliasi į Thomo Manno namelį (ketvirtadienį), o didieji koncertai penktadienį ir šeštadienį – į jachtų prieplauką.
Norėdami prisidėti prie greitesnės Urbo kalno rekonstrukcijos, paskelbėme labdaros akciją. Bus galima prieiti prie scenos ir kortele sumokėti nors vieną paramos eurą“, – sako L.Šinkarenka, sėkmingai atplukdęs festivalį į 20-ąjį jubiliejinį uostą.
Ne visada džiazui Nidoje pūtė palankūs vėjai.
„Gal prieš 25 metus grojome pirmąjį koncertą tuometinėje skaitykloje „trikampyje“. Grojau solo, kai įsiveržė du raumeningi vyrukai. „Prezidentas A.Brazauskas ilsėtis atvažiavo, o jūs čia triukšmą keliate“, – ir griebė už rankos man soluojant.
Publika, tarp kurios buvo ir JAV lietuvių, ėmė švilpti, bet mums teko nulipti nuo scenos... Garantuoju, kad prezidentas apie tai nieko nežinojo. 2006 metais jis išgelbėjo festivalį, skyręs paramos iš rezervinio valstybės fondo.
Mat tuomet dar nedaug išmaniau apie konkurencines kultūros funkcionierių kovas. Vienas toks pasiūlė festivalį daryti be rėmėjų, aš paklausiau, o kai paprašiau honoraro atlikėjams, man atšovė – čia ne labdaros fondas! Nuo tada visada pasikliaunu tik savo jėgomis ieškant rėmėjų ir organizuojant festivalį. Nebėra sunku rasti ir garsių atlikėjų, nes „Nida Jazz“ festivalis yra įtrauktas į pasaulinį festivalių žemėlapį“, – prisimena bosinės gitaros virtuozas L.Šinkarenka.
Šį vakarą festivalį T.Manno namelyje atidaro garsus lenkų pianistas Krzysztofas Kobylinskis programa „Piano Solo“.
Kameriniame koncerte skambės žaismingas muzikinis kokteilis, kuriame įvairiomis spalvomis persipins etnodžiazo, įvairių šalių, skirtingų kultūrų muzikos spalvos.
