Pradėti savo meno kolekciją ir mėgautis meno kūriniais namuose galima ir neturint solidžių investicijų, sakė ji.
Pasaulį kadaise nustebino Herbertas ir Dorothy Vogeliai, kažkieno pavadinti meno kolekcininkais–proletarais. Ši paprastais tarnautojais dirbusi porelė sugebėjo sukaupti beveik 5 tūkst. meno kūrinių kolekciją, susidedančią iš daugiausiai minimalistinių ir konceptualių kūrinių.
Jų kolekcija buvo pavadinta viena svarbiausių po 6-ojo dešimtmečio JAV meno kolekcijų. Įdomiausia tai, kad jie pirko tik tuos kūrinius, kurie jiems asmeniškai patiko ir kuriuos galėjo parsivežti namo metro arba taksi. Savo kolekciją pora laikė nedideliame nuomojamame bute Manhetene.
„Šis pavyzdys gali įkvėpti bet kurį žmogų pradėti pirkti jam patikusius kūrinius“, – pastebėjo E. Bakienė.
Jos nuomone, meno kūrinių įsigijimas gali būti nelengva užduotis, nes reikia apsispręsti, ką pirkti, kur pirkti, kaip pirkti telpant į turimą biudžetą ir dar tuo mėgautis.
Kaip pradėti meno kolekciją?
Meno kuratorė pataria tokius pirkinius nuosekliai planuoti ir nepasiduoti spontaniškiems troškimams, nes tai gali tapti rimtu investiciniu projektu ateityje.
Pirma, sakė moteris, galima nustatyti tam tikrą pinigų sumą, kurią žmogus gali arba nori išleisti. Konkreti suma „įrėmina“ paieškas, nesugriauna bendro biudžeto ir nepriverčia aukoti kitų poreikių. Neturintieji didelių finansinių galimybių gali pradėti nuo visai nedidelio biudžeto ir palaipsniui jį didinti.
„Būtų gerai iš anksto apsispręsti ir dėl įsigijimų dažnio: ar galite sau leisti įsigyti po nedidelį, nebrangų kūrinį kas kažkiek laiko ir laikytis šio režimo, ar taupyti ir tada įsigyti brangesnį kūrinį“, – patarė meno kolekcininkų įpročius žinanti moteris.
Antra, norint matyti, reikia žiūrėti. E.Bakienė rekomenduoja daryti „namų darbus“, t. y. nuolat lavinti „akį“, domėtis menu, lankytis galerijose, muziejuose, skaityti kultūrinę spaudą. Taip pat reikėtų apsispręsti, ar domina šiuolaikinis menas, ar platesnis meno kūrinių asortimentas, kokia epocha įdomi ir pan., taip pat ar domina tik lietuvių autoriai, ar ir užsieniečiai, koks žanras traukia.
„Neretai pradžioje žmonės prisiperka įvairiausių kūrinių, bet su laiku ima gryninti savo kolekcijas“, – patirtimi dalinosi E.Bakienė.
Nemažai kolekcininkų skiria tam tikrą savaitės dieną susipažinimui su naujomis parodomis, galerijų asortimento papildymais, pažintims su menininkais. Toks režimas leidžia laikyti ranką ant meno rinkos pulso ir kartu išgryninti savo paties prioritetus.
Trečia, reikėtų aiškiai suprasti savo paties tikslus: norima formuoti asmeninę kolekciją ar investuoti į meną. Kolekcininkai paprastai įsigyja meno kūrinius savo namams ir paveldui, o investuotojai galvoja apie ateitį ir galimą investicinę grąžą.
Geri pagalbininkai – profesionalai
Kolekcionuojant meno kūrinius, verta kartais pabendrauti su meno kuratoriais, konsultantais, kurie padės išsigryninti kryptį ir apšvies apie tendencijas. Profesionalai gali padėti atrasti ir menkai žinomus menininkus, turinčius perspektyvų.
„Bet galiausiai pasikliaukite savo intuicija ir pirkite tik tuos darbus, kurie jums patinka“, – sakė E.Bakienė.
Ji pastebėjo, kad dažnai kolekcijos prasideda nuo fotografijos kūrinių, kadangi šie yra kiek pigesni, todėl pradedantieji kolekcininkai lengviau ryžtasi juos įsigyti. Tuo metu dailės kūriniai yra vienetiniai (išskyrus grafikos darbus) ir brangesni.
„Tiesa, dažnai kolekcininkai pro akis praleidžia, pvz., skulptūras ar dizaino kūrinius, tačiau jie ne prasčiau gali papildyti dailės kolekciją bei laikui bėgant sėkmingai auginti vertę“, – pastebėjo kuratorė.
Anot jos, meno kolekcionavimas ir investavimas į meną skiriasi. Kolekcininkai taip pat investuoja į meną, tačiau dažniausiai įsigyja kūrinius ne pardavimui. Dažnai netgi sakoma, kad jie investuoja ne į meną, o į emocijas. Be to, tokia forma sąmoningai yra remiami meno kūrėjai.
Tuo metu investuotojai tiki, kad dabar sumoka mažesnę kainą už kūrinius tikėdamiesi po 10-15 metų juos parduoti už didesnę kainą ir taip ne tik susigrąžinti išleistus pinigus, bet ir užsidirbti.
Menas transformuoja ir transformuojasi
Menas nuo senų laikų yra laikomas svarbiu informacijos perdavimo būdu. „Jis pasakoja istorijas, tai – komunikacijos forma. Mano nuomone, menas pasakoja, kas mes esame ir iš kur kilome“, – mano E. Bakienė.
Žmonės dar urvuose piešė mamutus ir medžiotojus, taip bendraudami. Šiandien kyla klausimas, ar menas išlaikė savo reikšmę žmogaus gyvenime. „Neabejotinai“, – tvirtino meno kuratorė.
Dailės kūrinys namuose nėra tik patalpų puošmena ar statuso ženklas. Žinoma, sakė E. Bakienė, menas visais laikais buvo naudojamas ir propagandos tikslais, ir edukacijai, tačiau šiandien smagu žiūrėti į meno kaip socialinio barometro reiškinį.
Be galo daug menininkų save vadina ir visuomenės veikėjais bei neapsiriboja vien kūryba. Nėra temos, kuri nerūpi menininkams – nuo Borneo džiunglių išsaugojimo iki vaikų išnaudojimo ar moterų teisių.
Pavyzdys gali būti iki šiol anonimu sugebėjęs išlikti Banksy, sugebantis „iššokti“ kokia nors aktualia tema ir užgniaužti kvapą ištisoms tautoms.
Menininkai gali panaudoti net šiukšles ar paprastus buities rakandus tam, kad perduotų kokią nors idėją ne tiesmukai kalbėdami, o įtaigiais vaizdais, priverčiančiais sustoti ir apgalvoti žmogaus vietą ir reikšmę pasaulyje.
