Šiuo dokumentu pripažįstama geresnio Baltijos šalių literatūros pažinimo ir vertimų, didesnės Baltijos Asamblėjos literatūros premija įvertintų kūrinių sklaidos svarba, susitarta parengti Baltijos Asamblėjos literatūros premija apdovanotų kūrinių vertimų ir leidybos finansavimo schemą, atsižvelgiant į kiekvienos šalies specifiką. Tikimasi, kad iniciatyvą padės įgyventi Baltijos šalių Rašytojų sąjungos.
Lietuvos Respublikos kultūros ministras M. Kvietkauskas džiaugiasi šio memorandumo pasirašymu. Pasak ministro, šis memorandumas – tai naujos vertimų paramos ir leidybos programos pradžia.
„Siekiame, kad Baltijos Asamblėjos literatūros premija įvertintų laureatų kūryba pasiektų visų trijų Baltijos valstybių skaitytojus. Tiek visų trijų šalių Kultūros ministerijos, tiek Rašytojų sąjungos nemažai diskutavo, kaip sustiprinti bendradarbiavimą literatūros srityje, kad mūsų rašytojų kūryba būtų geriau žinoma ir prieinama. Taigi šiuo memorandumu nustatoma, kad turime tarpusavyje veikiančią nuolatinę literatūros vertimų programą“, – teigė M. Kvietkauskas.
Latvijos Respublikos kultūros ministras N. Puntulis pabrėžė, kad šio memorandumo pasirašymas byloja apie puikų Baltijos šalių bendradarbiavimą ne tik teorinėje, bet ir praktinėje plotmėje ir kad Latvija pasirengusi praktiškai įgyvendinti šį susitarimo memorandumą, tam jau numatytas ir konkretus finansavimas.
„Esame geriau matomi pasauliui, kai dirbame kartu. Memorandumas, kurį pasirašėme, yra dar vienas žingsnis geriau pažinti vieniems kitų kultūras. Tą padaryti padeda kalba bei literatūra. Kuo daugiau turėsime galimybių skaityti vieni kitų literatūrą, tuo geriau pažinsime vieni kitus“, – kalbėjo Estijos Respublikos kultūros ministras T. Lukas.
Baltijos Asamblėjos apdovanojimai už literatūros, meno ir mokslo laimėjimus įsteigti remiantis 1993 m. spalio 31 d. Baltijos Asamblėjos priimta rezoliucija. Baltijos Asamblėjos apdovanojimas už literatūros laimėjimus skiriamas kartą per metus romano, pjesės, eilėraščių, apsakymų, esė rinkinio ar kito panašaus kūrinio, parašyto lietuvių, estų ar latvių kalba, autoriui. Darbas pirmą kartą turi būti išleistas per paskutinius trejus metus.
Prieš memorandumo pasirašymą susitikę Baltijos valstybių kultūros ministrai aptarė koronaviruso pandemijos padarinius kultūros sektoriui ir jo gelbėjimo planą, pasidalijo mintimis apie galimybę plėsti bendradarbiavimą per Baltijos kultūros fondą, aptarė būsimus jungtinius kultūrinius projektus, tarp jų – Baltijos valstybių kaip pagrindinių viešnių prisistatymą 2023 m. Europos kino mugėje, vykstančioje Tarptautinio Berlyno kino festivalio metu.
Vėliau Nacionalinėje dailės galerijoje ministrai atidarė parodą „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“, kurią galima laikyti vienu sėkmingiausių Baltijos valstybių kultūrinio bendradarbiavimo projektų. Ši paroda, skirta Baltijos šalių valstybingumo šimtmečiui, pirmą kartą atidaryta 2018 m. Orsė muziejuje Paryžiuje. Ją aplankė per 230 tūkstančių žiūrovų. Tais pačiais metais paroda buvo perkelta į KUMU muziejų Taline. Vilniuje 126 lietuvių, latvių ir estų dailininkų kūrinius bus galima apžiūrėti iki spalio 11 d. Po to jie iškeliaus į Latvijos sostinę Rygą.
