Išgarsėjęs po filmų „Paskutinė šeima“ ir „Tyli naktis“, Kanuose pristatytoje dramoje „Olegas“ D.Ogrodnikas įtikinamai sukūrė žmonių išnaudotojo Andžėjaus, į kurio pinkles pakliuvo Olegas, vaidmenį. Aktorių duetas per visą filmą išlaiko įtampą ir neleidžia žiūrovui nė minutei atsikvėpti.
„Olegas“ šiuo metu rodomas Lietuvos kino teatruose, o dabar naujam vaidmeniui besiruošiantis D.Ogrodnikas pasidalijo prisiminimais apie „Olegą“ ir bendradarbiavimą su V.Novopolskiu.
– Filmo pagrindinė tema – tamsioji emigracijos pusė, apie kurią daugelis nenori kalbėti. Ar emigracijos tema jums artima?
– Mano santykis su emigracija atsiskleidžia dviejomis kryptimis. Pirma, susitinkant su emigrantais užsienyje ir bandant suprasti jų baimes, ilgesį savo šaliai.
Antra, stebint dabartines politines aktualijas Lenkijoje, kurios paveikia jaunus žmogus ir yra susijusios su jų apsisprendimu emigruoti. Tas istorijas, kurias išgirdau, norėčiau pasilikti sau, bet galiu pasidalinti įžvalgomis apie jas visas siejantį elementą.
Deja, bet dažnai tai buvo tiesiog poreikis išgyventi. Žmonės buvo priversti elgtis priešingai savo moralei.
– Ar filme pasakojama tikra istorija jus šokiravo?
– Nebuvau šokiruotas, greičiau nuliūdęs, o kartais – nervingas ir piktas. Šiose istorijose buvo juntamas stiprus bejėgiškumo jausmas ir tai man kėlė pyktį.
– Kaip vertinate tandemą su V.Novopolskiu? Ar greitai suradote bendrą kalbą?
– Mano bendradarbiavimas su Valentinu nuo pat pradžių klostėsi labai įdomiai. Jis buvo puikiai pasiruošęs, todėl galėjome leistis į provokuojančias ir gilias diskusijas apie ryšį tarp filmo veikėjų bei tam tikrų scenų paveikumą.
Režisierius Juris Kursietis filmavimą traktavo kaip kūrybinį procesą, kurio dalimi esame visi. Manau, kad Valentino vaidyba yra kupina išminties ir besivystanti „esamuoju laiku“, nes intuicija yra svarbiausias gero aktoriaus bruožas.
– Kaip manote, kuris vaidmuo buvo sudėtingesnis: jūsų kaip blogiuko, ar Valentino – kaip aukos?
– Palyginčiau šį klausimą su dilema: ką myli labiau – tėvą ar motiną? Aš tiesiog labai didžiavausi ir žavėjausi Valentino darbu, drauge turėdamas galvoje, kad mes vienas kitu rūpinamės, nes abu veikėjai negali egzistuoti vienas be kito.
– Kurią vietą jūsų filmografijoje užima „Olegas“?
– Man tai labai reikšmingas filmas dėl kelių priežasčių. Dirbdamas su J.Kursiečiu turėjau galimybę pažvelgti į savo vaidybą naujai, iš įvairių kampų.
Taip pajutau, kad evoliucionuoju ir galiausiai dirbu su kažkuo, kas ne tik kliaujasi mano intuicija, emocijomis bei darbu ar finansiniu atlygiu, bet ir diskutuojant laiko lygiaverčiu partneriu.
Tai mainai, kurių ilgėjausi ir ieškojau ilgą laiką. Žvelgdamas į tai dabar, jei turėčiau nuspręsti, ar imtis šio vaidmens, netgi sumokėčiau pats, kad galėčiau tai vėl patirti.
– Kaip manote, kam skirtas filmas „Olegas“?
– Su nuosaikiu tikrumu galiu teigti, kad jį vertėtų pažiūrėti žmonėms, kurie kovoja už savo teisę gyventi oriai ir dėl šios priežasties yra pasirengę daugybei išbandymų.
