Sekmadienio rytą mirė buvęs ilgametis Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus direktorius, garsus muziejininkas Osvaldas Daugelis (1955-2020).

64-erių velionis sunkiai sirgo, buvo gydomas reanimacijoje.

Muziejininkas 1979 m. baigė Lietuvos dailės institutą, nuo 1979 m. dirbo Čiurlionio dailės muziejuje: 1988-aisiais tapo Tapybos skyriaus vedėju, 1988–1992 m. buvo direktoriaus pavaduotojas, 1992–2019 m.  – direktorius.

Nuosekliai siekė tikslo

Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį pareiškė užuojautą dėl dailės istoriko ir muziejininko O.Daugelio mirties, pabrėždamas jo vaidmenį pristatant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą pasauliui.

„Tai iškili asmenybė, kurios gyvenimo kelias pasižymėjo nuosekliu užsibrėžto tikslo siekiu. Šviesaus atminimo Osvaldo Daugelio gyvenimo misija reikėtų laikyti nenuilstamą ir nuoseklų siekį M.K. Čiurlionį be jo kūrybą pristatyti pasauliui, o kartu kryptingai ir nuolat užsienyje skleisti žinią apie Lietuvą ir jos dailės bei kultūros lobius“, – rašoma prezidento užuojautoje.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas pažymėjo, kad mirus O. Daugeliui Lietuva neteko „ryškios asmenybės, erudito, tikro savo srities profesionalo, gyvenimą paskyrusio Lietuvos dailei, jos vertingiausio paveldo išsaugojimui ir sklaidai“.

„O. Daugelio vardas neatsiejamas nuo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir šio kūrėjo darbų garsinimo pasaulyje. Už kultūrinių ryšių stiprinimą O. Daugelis įvertintas valstybiniais ir tarptautiniais apdovanojimais, kurie šiandien byloja, kad tai didelė netektis ne tik mūsų, bet ir kitų šalių kultūros bendruomenėms“, – teigė kultūros ministras.

Buvo laisvas ir nepakeičiamas

O.Daugelio mirtis sukrėtė meno bendruomenę. „Osvaldo labai trūks, nes jis nusineša ir dalį mūsų gyvenimo“, – parašė feisbuke teatrologė Daiva Šabasevičienė. Ji pažinojo velionį nuo devintojo dešimtmečio pradžios, kai susitikdavo su juo Sankt Peterburge.

„Osvaldą domino viskas – nuo architektūros iki, pavyzdžiui, senų instrumentų, kuriais buvo galima pagroti kokiose nors „slaptose“ vietose. Tik tada nebuvo mados fotografuoti ir fotografuotis.

Vėliau aplankydavo Vilniuje. Į Operos teatrą ateidavo su nemažu maišu, prikrautu knygų, kurias įsigydavo anksčiau, atvykęs iš Kauno. Ne visada maišus palikdavo rūbinėje. Į feisbuką siųsdavo įvairių dainų švenčių, pasaulio dainininkų vaizdo įrašus. Buvo laisvas ir nepakeičiamas.

Per paskutinę piligriminę kelionę į Lenkiją 2018 metų gegužę krepšyje vežėsi savo pagalvę ir didesnį radijo imtuvą, kad galėtų ryte ramiai paklausyti Marijos radijo.

Nors neturėjome laiko bendrauti, bet vos susitikus laiko distancija ištirpdavo tą pačią akimirką“, – dalijosi prisiminimais apie bendramintį D.Šabasevičienė.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas jai antrino, kad be O.Daugelio, „tikro muziejininkystės Maestro, dailės eksperto ir poligloto“, bus „be galo sunku įsivaizduoti Lietuvos kultūros pasaulį“.

Veikla peržengė Lietuvos ribas

Vadovaudamas Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui O.Daugelis įgyvendino infrastruktūros gerinimo projektus, parengė daugybę publikacijų lietuvių ir užsienio kalbomis nacionaliniams ir tarptautiniams meno leidiniams, kuriomis pristatoma XIX – XX a. Lietuvos dailės kolekcijų istorija bei Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkiniai, buvo nuolatinis muziejaus organizuojamų parodų katalogų įžangų autorius.

Tarp žymiausių O. Daugelio inicijuotų ir surengtų M.K.Čiurlionio kūrinių parodų pastaraisiais metais Lietuvoje bei užsienyje buvo ekspozicija „M.K.Čiurlionis ir amžininkai“ Nacionaliniame Ukrainos dailės muziejuje, „Spalvų ir garsų dialogai. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir amžininkų kūryba“ Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje, „M.K.Čiurlionis ir amžininkai“ Estijos meno muziejuje, „M. K. Čiurlionis: un Viaggio Esoterico (1875-1911)“ Milano karališkųjų rūmų „Palazzo Reale“ muziejuje, „Dvasių Europa. Susižavėjimas okultizmu, 1750-1950“ Strasbūro modernaus ir šiuolaikinio meno muziejuje, „Dvasių Europa“ Zentrum Paul Klee (Šveicarija), „Gamtos svajonės. Simbolizmas nuo Van Gogho iki Kandinskio“ Van Gogo muziejuje ir Suomijos nacionalinėje galerijoje, „Nuo Van Gogo iki Kandinskio. Europos simbolistinis peizažas 1880-1910“ Škotijos nacionalinėje galerijoje, „M.K.Čiurlionis. Svajojant apie Lietuvą“ Gento dailės muziejuje (Belgija), taip pat naujausia paroda „M.K.Čiurlionis. Lietuviška pasaka“, atidaryta Tarptautiniame kultūros centre Krokuvoje (Lenkija).

Pelnė tarptautinių apdovanojimų

O.Daugelis aktyviai dalyvavo ir valstybinių, visuomeninių bei profesinių (taip pat ir tarptautinių) organizacijų veikloje: nuo 1990 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo 1995 m. – Lietuvos dailės istorikų draugijos narys, nuo 2003 m. – Tarptautinės olandų ir flamandų meno kuratorių tarybos narys.

Už nuopelnus kultūrai, jos išsaugojimui bei sklaidai, O.Daugelis yra apdovanotas Karališkojo Norvegijos nuopelnų riterio ordinu (1998 m.), LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2005 m.), Karališkojo Belgijos Leopoldo II ordinu (2006 m.), Lenkijos Respublikos Auksiniu Nuopelnų kryžiumi (2006 m.), Oraniečių – Nasau ordinu (2008 m.).

O.Daugelio nuopelnai Lietuvos kultūrai ir menui, iniciatyvos, inspiruojančios bendruomenę pozityviai veiklai, ir asmeninė atsakomybė kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką taip pat įvertinti Kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. 

***

Su Osvaldu Daugeliu galima atsisveikinti M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaunas) liepos 24 d. 10.00–21.00 val., liepos 25 d. 10.00–13.00 val. Urna išnešama 13.00 val. Laidojamas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Šv. Mišios aukojamos liepos 24 d. 18 val. Kauno Arkikatedroje Bazilikoje (Vilniaus, g. 1, Kaunas).

Organizatoriai prašo velionį pagerbti vienu baltu gėlės žiedu.