Net daug po pasaulį keliavę ir visko matę menininkai negalėjo suprasti, kaip tokia beskonybė galėjo atsirasti miesto viduryje. Jų darytos nuotraukos paplito socialiniuose tinkluose.
Vieta, kur sėdi Utenos Zuikis, pavadinta Laimės sala. Liepos pradžioje čia buvo išpilta 75 tonos smėlio.
Apie planus supilti Utenoje paplūdimį – vasaros terasą organizatoriai teigia paskelbę dar gegužės pabaigoje. Kai Vilnius įrengė paplūdimį Lukiškių aikštėje, Utenoje buvo nutarta tą vietą vadinti ne paplūdimiu, o Laimės sala. Taip toje vietoje atsirado Zuikis.
Formuojasi vaikų skonis
„Tarp mūsų nėra nė vieno, kuris atlaidžiau į tai žiūrėtų“,– „Lietuvos rytui“ sakė scenografė Aleksandra Jacovskytė. Ji pabrėžė, kad perduoda visų dvylikos šią savaitę Vyžuonėlių dvare vykstančio simpoziumo dalyvių nuomonę apie Zuikį.
A.Jacovskytės žodžiais, kai kuriems dalyviams Zuikis primena sovietinį atviruką. Du menininkai iš Šveicarijos nesupranta, kaip taip gali būti – juk formuojamas vaikų skonis. Geriau tegu tiesiog toje vietoje būna švaru ir tuščia nei taip, kaip dabar.
Daug minčių menininkams kelia ir „gelbėtojų namelis“, kur Zuikis esą gelbėja laimę. „Baisi chaltūra, savamoksliškumas ir saviveikla. Tai blogai, nes tai – žiauri beskonybė, net kiču nepavadinsi. Vaikai žaidžia, taškosi, ir, ko gero, užaugs su įsitikinimu, kad tai – normalu“,– sakė A.Jacovksytė, pabrėžusi, kad pasisako ne prieš tai, kad vaikai džiaugiasi, o prieš blogą stilių. Ji ragino pasitikėti profesionalų nuomone.
– Bet juk sakoma, kad dėl skonio nesiginčijama?
– Tačiau beskonybės sąvoka egzistuoja. Skonis – tai saiko jausmas, harmonija: proporcijos, forma, spalvų derinimas. Gamtoje nebūna beskonybės. Palyginkite tikrą gyvą zuikį ir stovintį Utenoje ir iš karto suprasite.
Baisu, klaiku. Ir juokinga! Juk XXI amžius. Jie neturi vaizduotės. Tie, kurie tai padarė, neturi supratimo apie profesionalumą. Tai – saviveikla.
Turbūt Utenoje irgi yra žmonių, kuriems tai negražu, bet jie netiki, kad jų kritika bus efektinga. Gyveni provincijoje, mažame miestelyje – ir viskas priklauso nuo miesto valdžios. Greičiausiai žmonėms, kurie užima postus svarbi tik jų nuomonė.
Zuikis – ne meno kūrinys
„Laimės salos“ sumanytojas ir organizatorius Utenos kultūros centro direktorius Erikas Druskinas paaiškino, kad dviejų metrų aukščio Zuikį iš putoplasto sukūrė kultūros centro darbuotoja pagal jo sumanymą.
Kiškis yra laimės gelbėtojas, jo vardas Laimis. „Laimę visada reikia gelbėti. Nuo tų, kurie nemoka šypsotis ir vaikšto liūdni bei nusiminę kartais visai be reikalo. Zuikis moko žmones nusišypsoti“, – sakė jis.
E.Druskinas pabrėžė, kad Zuikis – ne meno kūrinys. Tai – personažas, scenografinis objektas, o ne skulptūra.
„Laimės saloje“ kiekvieną dieną vyksta renginiai – pamokėlės, žaidimai, mankštos.
Taip siekiama pripratinti Utenos gyventojus dažniau lankytis šioje neturinčio pavadinimo aikštėje.
