Kino gerbėjai kiekvieną darbo dieną iki rugpjūčio 29-osios laukiami Valdovų rūmų kieme Vilniuje, kur pirmieji galės išvysti naujausius filmus, ryškiausias praėjusių metų juostas bei jau kultinėmis tapusias istorijas.
„Džiaugiamės, kad „Kinas po žvaigždėmis“ atlaikė pandemijos siųstus išbandymus ir toliau leis mėgautis kokybišku kinu po atviru dangumi. Šių metų renginio programoje gausu staigmenų, romantikos, kosmoso ir išskirtinių premjerų“, – sakė „Kinas po žvaigždėmis“ vadovė Andrė Balžekienė.
Kiekvienais metais renginys nustebina savo vizualu – vienuoliktąjį kino sezoną „Kinas po žvaigždėmis“ pasitinka su iliustratoriaus Martyno Pavilonio darbu.
„Gavęs pasiūlymą kurti šių metų vizualą sutikau nė nedvejojęs. Nakties tematika yra labai artima mano kūrybai, o kine visada randu daug inspiracijos, todėl kurti vizualą buvo lengva ir smagu.
Norėjau, kad iliustracija šiek tiek dvelktų neoromantizmu, turėtų kinematografišką atmosferą su trupučiu magijos ir, svarbiausia, kurtų teigiama emociją.
„Kinas po žvaigždėmis“ nėra eilinis pabuvimas kino teatre, tai visai kitokia patirtis, sužadinanti naujus receptorius ir vaizduotę, tikiuosi tai atsispindi ir mano kūrinyje“, – sakė iliustratorius M.Pavilonis.
Išankstinės premjeros
Šių metų „Kino po žvaigždėmis“ sezone gausu premjerų. Viena jų – ilgai lauktas antrasis Linos Lužytės vaidybinis ilgametražis filmas „Pilis“, pasakojantis jautrią iš Lietuvos į Airiją emigravusių Monikos, jos mamos Jolantos ir močiutės istoriją.
Taip pat žiūrovai galės juoktis prancūziško humoro komedijoje „Skyrybų klubas“, patirti pirmąją meilę Venecijos kino festivalyje pristatytoje dramoje „Pieniniai dantys“ bei išvysti Sandanso festivalio hitą – šiuolaikine „Švilpiko dienos“ versija vadinamą egzistencinę komediją „Palm Springsas“.
Išskirtinės asmenybės
Kine po atviru dangumi žiūrovų tradiciškai laukia susitikimai su išskirtinėmis asmenybėmis. Dokumentinis filmas „Leonardo Coheno meilės žodžiai“ nušvies mažai žinomą legendinio dainininko gyvenimo etapą.
1960-aisiais Hidroje, vienoje iš Graikijos salų, L.Cohenas, dar menkai žinomas rašytojas, ir vieniša mama Mariana Ilen prisijungė prie menininkų, rašytojų ir muzikantų bendruomenės.
Niekada anksčiau nerodyta filmuota medžiaga atskleidžia idilišką bohemiško gyvenimo portretą – laikus, kai užsimezgė Leonardo ir Marianos draugystė, kuri tęsėsi 50 metų.
Dar vienas atlikėjas, kurį „Kine po žvaigždėmis“ pažinsime iš arčiau – legendinis armėnų kilmės prancūzų šansonjė, kompozitorius, aktorius Charles'is Aznavouras, vadinamas Prancūzijos Franku Sinatra.
Mažai kas žino, kad nuo 1948 m., kai iš Editos Piaf gavo dovanų savo pirmąją kamerą, Charles'is nebepaleido jos iš rankų. Kamera jį lydėjo visur – Ch.Aznavouras filmavo savo gyvenimą, o jo gyvenimas priminė filmą.
Dokumentinis filmas „Charles'is Aznavouras“ – tai legendinio dainininko filmas-dienoraštis, iliustruotas žymiausiomis jo dainomis.
Pamiltos istorijos
Be kino klasikos seansų suniai įsivaizduojamas „Kinas po žvaigždėmis“ kviečia švęsti kino genijaus Federico Fellini šimtmetį ir drauge žiūrėti ikoniškąjį režisieriaus filmą „Aštuoni su puse“ (1963 m.).
Šalia laiko patikrintos klasikos išvysime ir naujesnius, tačiau jau kultiniais laikomus filmus, tarp kurių – vieno įdomiausių šiuolaikinių režisierių Christopherio Nolano „Pradžia“.
Kiekvienas šio kino meistro filmas tampa svarbiu įvykiu kino bendruomenei. Kol visas pasaulis laukia naujausio režisieriaus darbo „Tenet“ premjeros, kuri dėl pandemijos nusikėlė į vasaros pabaigą, „Kine po žvaigždėmis“ prisiminsime net du ankstesnius režisieriaus filmus.
Kosminiai vakarai
Šiemet „Kinas po žvaigždėmis“ kelia akis į dangų ir kviečia pasižvalgyti kosmoso platybėse. Ch.Nolano filmas „Tarp žvaigždžių“ kelia klausimą – ar žmonijai lemta mirti Žemėje? Grupė bebaimių astronautų leidžiasi į kosmoso gelmes ieškoti atsakymų.
Alfonso Cuarono „Gravitacija“, palikusi didžiulį pėdsaką fantastinio kino istorijoje, kviečia patirti įtampos ir grožio kupiną išlikimo dramą, apgaubtą kosmoso tylos.
Įtraukiantis dokumentinis filmas „Erdvėlaivis Žemė“ pasakoja apie ambicingo projekto „Biosfera 2“ atsiradimą.
1991-aisiais aštuoni žmonės, apvilkti futuristinėmis uniformomis, atsisveikino su įprastu gyvenimu ir dvejiems metams užsidarė po oro nepraleidžiančiais stikliniais kupolais. Nors jie ir nepaliko Žemės orbitos, jų misija siekė atsakyti į klausimą, ar įmanoma sukurti sąlygas žmonijai gyventi kitose planetose.
„
