Tarptautiniame simpoziume dalyvauja 14 menininkų iš JAV, Šveicarijos ir įvairių Lietuvos vietovių.
„Šių metų tema – žydų bendruomenė ir jos kultūra, palikimas Utenoje ir apylinkėse, – sakė S.Dastikienė.
Kaip įkvėpimo šaltinis tarptautinei bendruomenei pristatyti du garsios Vakarų Europos ekspresionizmo pradininkės Marianos Veriovkinos paveikslai. Ši kūrėja ir iš naujo atrandama feminizmo ikona prieš emigraciją gyveno ir kūrė netoli Utenos išlikusiame Vyžuonėlių dvare.
„Paveikslas „Besimeldžiantys žydai“ sukurtas 1893 metais realizmo stiliumi, o Vyžuonų karčiamą vaizduojanti „Žydų smuklė“ – ekspresionistė, iš atminties tapyta drobė, – pasakojo apie M.Veriovkinos paveikslus S.Dastikienė. – Tikimės kartu su projekto dalyviais ir renginių svečiais naujai atrasti Lietuvos žydų kultūros palikimą, prisiminti šią seniausią, nuo XVI a. Utenos rajone gyvenusią tautinę bendriją, kartu su menininkais sukurti įdomių darbų, kurie vėliau bus eksponuojami įvairiose Lietuvos vietose“.
Simpoziumo metu daug dėmesio bus skiriama edukacijai – vaikams bei jaunimui bus pristatyta klasikinė sinagogų architektūra ir Šabo dienos reikšmė bei tradicijos. Vyks viešos paskaitos apie litvakų kultūrą ir garsiausius iš Lietuvos ir buvusių LDK žemių kilusius žydų dailininkus bei jų įtaką Europos dailei.
Visi norintys liepos 19 dieną (14 val.) yra kviečiami į simpoziumo parodą ir uždarymo šventę Vyžuonėlių dvare, kur atgis žydų kultūra – koncertuos žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“. Aprangos kodas – XX a. pradžia.
Lietuvos Respublikos Seimas 2020-uosius paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Vyžuonos išrinktos ateinančių 2021 metų Lietuvos mažąja kultūros sostine.
Marianos Veriovkinos draugija siekia atgaivinti Vyžuonėlių dvarą (Utenos r.), kuriame gyveno ir kūrė menininkė, organizuoja kultūrinius renginius, susijusius su dvaro istorija, kūrybiniais ryšiais jungia Uteną su pasaulio miestais
M.Veriovkina – (Marianne Werefkin, 1860-1938) – žymi rusų kilmės Vokietijos dailininkė, buvo susijusi su Lietuva. Veriovkinos tėvai įsigijo dvarą Vyžuonėlėse prie Utenos ir pavadino jį „Blagodat“ (rus. „palaima“). Čia Mariana praleisdavo savo vasaras, mėgo jodinėti žirgais, medžioti, užsiėmė karitatyvine veikla, gydė vietinius gyventojus.
M. Veriovkina mokėsi pas dailininką Ilją Repiną, o 1896 m. su savo draugu tapytoju Aleksejumi Javlenskiu išvyko gyventi ir studijuoti į Miuncheną. Charizmatiška, energinga, intelektuali menininkė savo namuose subūrė menininkų saloną, kurio lankytojai 1912m. įkūrė ekspresionizmo sambūrį „Mėlynasis raitelis“ (Blaue Reiter). Jam priklausė vokiečių modernizmo klasikai Vasilijus Kandinskis, Aleksejus Javlenskis, Paulis Klee, Franzas Marcas, Augustas Macke ir kiti.
Pirmojo pasaulinio karo metais Veriovkina pasitraukė į Šveicariją, nuo 1918m. iki mirties 1938m. gyveno Askonos mieste, kurio muziejuje „Museo comunale“ yra sukaupta didžioji dalis dailininkės darbų palikimo.
