Atminimo kūrinys atidengtas artėjant Valstybės dienai, vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnacijos minėjimui. Ši data pasirinkta neatsitiktinai – P.Dirgėla yra didžiausio lietuvių tautos epo „Karalystė. Žemės keleivių epas“ autorius.
Prozininkas ir eseistas, kurio kūriniai išversti ir skaitomi 10 kalbų, vadinamas vienu mįslingiausių ir mažiausiai pažįstamų Lietuvos rašytojų.
„P.Dirgėlos epai yra kaip niekad svarbūs šiandienos didžiulio neužtikrintumo būklėje. Jie leidžia praplėsti vaizduotę svarstant, kokiais geopolitiniais takais mes galime eiti, atrasti naujas, o galbūt ir šiek tiek primirštas idėjas bei simbolius. Ir svarbiausia – tai kūriniai, kurie skatina svajoti kiekvieną mūsų ir tikėti savo valstybe“, – renginyje kalbėjo filosofas Vilius Bartninkas.
Pasak rašytojo ir literatūros kritiko Vytauto Martinkaus, P.Dirgėla iš pagrindų atnaujino mūsų istorinį romaną, sukūrė įspūdingą modernų istorinį epą „Karalystė“.
„Sumanymo užmoju, medžiagos gausybe, literatūrinių istorijos pasakojimų srautais ar jų bangomis, egzistenciniu nerimu ir asmeninio liudijimo gilumu, romano formos atvirumu šis kūrinys neturi sau lygių lietuvių istorinėje romanistikoje.
Veikalas ne mažiau įdomus ir svarbus latviams, iš dalies – visoms Baltijos jūros regiono, visos Europos tautoms, jos valstybėms, tarp kurių kadaise steigėsi ir gyvavo Lietuvos karalystė. Ji, pagal P.Dirgėlą, nauja politine forma išlikusi iki mūsų dienų“, – sakė V.Martinkus.
Anot jo, P.Dirgėla – labai vientisas žmogus, sergėjęs vertybes, kurias pats išpažino ir laikė gyvenimo pamatu.
„Tai – talentingas rašytojas, neišpasakytai daug ir sunkiai dirbęs ir be galo daug nuveikęs mūsų literatūroje, politikoje, kultūroje“, – kalbėjo V.Martinkus.
P.Dirgėla aktyviai dalyvavo Lietuvių PEN centro veikloje, ėjo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojo, žurnalo „Metai“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo pareigas, dirbo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryboje.
Ką tik renovuotą Tuskulėnų g. 60 daugiabutį papuošė įspūdingas, net 200 kilogramų svorio, skydo formos atminimo kūrinys. Jį iš akmens ir bronzos sutvėrė kaunietis dailininkas Gediminas Šibonis.
„Rašydamas savo kūrinius P.Dirgėla braižė schemas su tik jam vienam suprantamais ženklais ir idėjų santraukom. Šie vaizdiniai popieriuje atrodo lyg mistiniai grafikos kūriniai. Jie ir padiktavo atminimo lentos idėją“, – pasakojo G.Šibonis.
Atminimo lentoje – akmens plokštėje – išgraviruoti rašytojo kūrinių schemų fragmentai. Bronzinis įspaudas akmenyje sietinas su senąja baltų simbolika, regėti karūnos–pilies užuomina.
„Skydo formos akmens plokštė simbolizuoja daugiaamžę Lietuvos valstybingumo tąsą, kuriai autorius aukojo savo kūrybinę energiją“, – sakė G.Šibonis.
Gimęs 1947 metais ir užaugęs Žemaitijoje, P.Dirgėla sostinės Tuskulėnų gatvėje gyveno ir kūrė 1982–2015 metais iki pat mirties.
